+1
-0
+1
Įsidedame į lėkštę per dideles maisto porcijas.
Paprastai mes valgome ne tiek, kiek norime, o tiek, kiek priimta visuomenėje. Augant vaikui jis mokomas įsisavinti socialines normas, slopinti gyvuliškus instinktus, mažiau orientuotis į kūno poreikius, laikytis taisyklių, įskaitant ir elgesį maisto srityje.
Ką daryti?
Įsidėkite į lėkštę dvigubai mažiau maisto, nei esate įpratę. Patiekite maistą nedidelėse lėkštėse, pavyzdžiui, desertinėse. Jei valgote restorane, suvalgykite pusę porcijos ir padarykite pertrauką – išgerkite stiklinę vandens, vyno ar trumpai pasikalbėkite. Sotumo jausmas ateina vėliau, todėl skubėti valgyti tikrai neverta. Leiskite sotumo jausmui pasivyti jus – tikėtina, kad tai įvyks kur kas greičiau nei išvysite lėkštės dugną.
Mes valgome prie kompiuterio ir televizoriaus.
Klasikinis vaizdas: daugybė bulvių traškučių, viščiuko blauzdelių ar sumuštinių, kurie suvalgomi priešais televizorių. Žiūrėdami filmą ar įdomią laidą mes net nejaučiame, kad mūsų emocinė būsena yra labiau dominuojanti nei sotumo jausmas. Emociškai įsitraukus į mums įdomų filmą, darosi sunku atpažinti sotumo akimirką.
Ką daryti?
Valgykite tik prie pietų stalo, o ne žiūrėdami TV, neskaitykite knygos ir padėkite į šalį kompiuterį. Visa tai, be kitų dalykų, padės geriau suprasti savo valgymo jausmus.
Maistą mes laikome universalia nusiraminimo priemone.
Mūsų fiziologija yra tokia, kad, kai mes jaučiame nerimą, baimę ar pyktį, tada judėti mums yra lengviau ir natūraliau, nei sėdėti ramiai. Tačiau, kadangi socialinės normos mums liepia elgtis atitinkamai ir sėdėti (pavyzdžiui, verslo derybose arba egzamino metu), tada sukaupta įtampa reikalauja iškrovos socialiai priimtinu būdu. Maistas gali veikti kaip atpalaiduojanti priemonė, jis suteikia mums malonų pasitenkinimo jausmą, ramybės, sotaus pilnumo, mažina agresiją ir nerimą. Todėl kai tiesioginės iškrovos metodas nėra priimtinas, žmogus geriau suvalgo mėsainį, o ne trenkia savo viršininkui, kuris jį pažemino.
Ką daryti?
Išsiaiškinkite, ką jaučiate tuo momentu, kai jus traukia maistas. Kokias emocijas jaučiate, apie ką jos, kam jos skirtos? Atsakymai į šiuos klausimus padės rasti paguoda ten, kur reikia, o ne maiste. Turime išreikšti emocijas, arba bent jau suvokti jas, o ne iškrauti jas savo kūne, suvalgant trečią kotletą. Pasakykite sau: „Aš esu nusiminęs ir piktas. Mano bosas – ožys!” vietoje to, kad maisto pagalba bandyti atgauti prarastą dvasinę pusiausvyrą.