+1
-0
+1

Vienas iš būdų – gerai išsimiegoti. Kitas būdas atminčiai pagerinti – kuo daugiau emocijų. Mat į mūsų „kietąjį diską“ ilgam įsirašo tik ta informacija, kuri mums reikšminga.

Didžiausi atminties priešai – stresas ir pervargimas

Kaip teigė Santariškių klinikų Neurologijos neurologas Atminties sutrikimų kabineto medikas, geresnė ar blogesnė atmintis iš dalies priklauso nuo įgimtų dalykų, o iš dalies nuo to, kokioje aplinkoje augome, kaip mokėmės, kiek savo atmintį treniravome. Vis dėlto, nors žmonės savo atmintimi skundžiasi dažnai, daugelis šių vadinamųjų sutrikimų paprastai neturi nieko bendra su atmintimi.
 „Jauniems žmonėms dažniausiai būna ne atminties, bet dėmesio sutrikimai – dėl pervargimo, streso, depresijos, miego trūkumo. Tai dažniausios priežastys, dėl kurių žmonės skundžiasi nuolat ką nors pamirštantys. Iš tiesų atmintis tiesiogiai nesutrinka, bet jei žmogus negali susikaupti, informacija ir „neįsirašo“. Dėmesio išsekimui daug nereikia – užtenka vienos nemiegotos nakties. Vis dėlto tai laikina būklė, o ne liga. Tereikia išsiaiškinti priežastį, pakeisti dienotvarkę ir atmintis sugrįš“, - tikino pašnekovas.
Anot G. Kaubrio, būtent dėmesį veikia ir ypač studentams per sesiją reklamuojami atmintį gerinantys preparatai. Tačiau jie – ne išeitis. Tai tik „ramentai“, laikinai galintys padėti susikaupti, išlaikyti budrumą, kaip pavyzdžiui, visiems žinoma kava, nes būtent tai yra svarbiausia normalios atminties sąlyga. Jei žmogus visą savaitę miega po keturias valandas, jam bus sunku ką nors išmokti.
Paklaustas, kaip veikia mūsų atmintis, medikas pabrėžė, kad ji gali būti ilgalaikė ir trumpalaikė. Pirmoji tai tarsi kietasis diskas, į kurį įrašytą medžiagą bet kada galime išsitraukti ir atgaminti. Trumpalaikę atmintį galima palyginti su informacijos įrašymo procesu. Kokį laikotarpį apima trumpalaikė atmintis, kol ji tampa ilgalaike, iki galo nesutariama – kalbama apie minutes, valandas ar net dienas.
Kodėl vieni žmonės praeities įvykius gerai atsimena, o kiti – ne? „Žmogus atsimena taip gerai, kiek ta informacija jam reikšminga. Įvykiai, kurie neturėjo nei didelio emocinio krūvio, nei prasmingumo, išdyla greičiau“, - aiškino G. Kaubrys.
Būtent todėl, anot mediko, informacija, kuri yra iškalta, ilgai mūsų atmintyje neužsibūna. „Bet kokios informacijos kalimas žmogaus eruditu nepavers. Jei žmogus iš tiesų domisi kažkokia sritimi, jis tik tuomet atsimena. Pavyzdžiui, melomanas gali priblokšti savo žiniomis, kokia grupė kuriais metais kokį albumą išleido. Jeigu paklaustumėte, kaip visa tai įsiminė, vargu ar jis nesugebėtų paaiškinti. Ši informacija jo atmintyje išlieka, nes tai jam įdomu, jis ties tuo susikaupęs“, - teigė pašnekovas.
Medikas lygiai taip pat pataria ir mokytis. Norint atsiminti teoremą, reikia ją ne kalti, o suprasti. Tuomet ją atkurti bus daug paprasčiau. Tuo tarpu jei teorema bus iškalta, tereikia padaryti vieną klaidą ir kortų namelis sugrius, nes mokinys nesuvokia visumos. Būtent supratimas padeda įsiminti, o kažką iškalus mechaniškai greitai pamirštama. Todėl studentai po egzamino neprisimena nė pusės išmoktos informacijos, o mokiniai kasmet mokslo metus pradeda nelabai ką prisimindami iš praėjusiųjų.

Kodėl neprisimename automatinių veiksmų

G. Kaubrys sutinka, kad praplėsti atminties galimybes galima, netgi egzistuoja metodikos, kaip atsiminti ilgas skaičių ar žodžių sekas, tačiau šio proceso prasmingumas abejotinas. Beje, fenomenali atmintis visgi turi genetinius pagrindus ir kartais tai net nėra gerovė, o liga. Pastebėta, kad žmonės, kurie įsimena kiekvieno pravažiavusio automobilio numerį, turi blogesnę loginę atmintį.
Tuo tarpu dažną kamuojančias įkyrias mintis, pavyzdžiui, ar išjungtas lygintuvas, nepaliktas verdantis puodas, užrakintos durys, medikas vadina automatiniais kasdieniais veiksmais, kurių atlikimui dauguma žmonių dėmesio neskiria, todėl neatsimena.
„Paprastai žmonės šiuos veiksmus atlieka automatiškai, tačiau pradėję apie juos galvoti, negali prisiminti, kada tai padarė. Tai nėra atminties sutrikimas, tiesiog dėmesys tuo metu klajojo visai kitur ir prisiminimas apie automatiškai atliktą veiksmą tiesiog neįsirašė. Patyrinėję rastume labai daug veiksmų, kurių neatsimename. Jei iškelsime sau tikslą tokį veiksmą prisiminti, jį ir atsiminsime, nes sutelksime į jį savo dėmesį.
Tačiau jei toks išsiblaškymas nėra susijęs su pervargimu, stresu ar kitais dalykais, nesiūlyčiau šiems veiksmams skirti padidinto dėmesio. Jei žmogus ištisai galvos apie elektros mygtuką, rozetę ar puodą, jam praktiškai neliks laiko reikšmingesnėms mintims. Be to, pradės kamuoti įkyrios mintys, ir žmogus po 3 kartus tikrins, ar išjungta šviesa, po 5 kartus – ar įsidėjo piniginę, po 10 kartų – ar užrakino mašiną, nes patikrinęs ir vėl suabejojau. Žinoma, verta pasistengti būti atidesniam, ypač jei žmogus kažko neišjungė, bet labai didelės reikšmės automatiniams veiksmams nereikėtų skirti, nes vėliau dėl to gali kilti įvairių psichologinių problemų“, - tikino neurologas.

Su amžiumi atmintis prastėja iš tiesų nežymiai

Egzistuoja nuostata, kad su amžiumi atmintis prastėja – pavyzdžiui, išmokti kalbą pagyvenusiam žmogui sudėtingiau nei jaunam. Anot pašnekovo, pagyvenusių žmonių atmintis kiek silpnesnė, tačiau tai labiau susiję ne su sugebėjimu atsiminti, bet su psichologiniu plastiškumu ir motyvacija. Be to, pagyvenę žmonės greičiau pavargsta, jie trumpiau išlaiko dėmesį, sulėtėja jų psichomotorinės reakcijos. Pavyzdžiui, kai reikia sureaguoti į kokį nors paprastą dirgiklį, pavyzdžiui, kuo greičiau paspausti mygtuką, pagyvenęs žmogus tai padarys lėčiau nei jaunas.
„Toks kiekybinis lėtėjimas, jei žmogus sveikas, didelės įtakos atminčiai iš tiesų neturi. Problemų kyla, kai prasideda liga. Pavyzdžiui, Alzheimeris pirmiausiai suardo trumpalaikės atminties procesus – naujos informacijos žmogus nebegali išsaugoti ilgalaikėje atmintyje, todėl jis gali operuoti tik ta medžiaga, kuri buvo įrašyta į ilgalaikę atmintį iki ligos. Vėliau pradeda nykti ir senieji pėdsakai, o vėlyvoje stadijoje žmogus ima užmiršti asmeninius savo praeities faktus, neatpažįsta draugų ir net šeimos narių“, - pasakojo G. Kaubrys.
Ar įmanoma smegenų profilaktika, kad senatvėje Alzheimeris neužkluptų? Anot mediko, yra geroji ir blogoji žinia. Blogoji ta, kad mes kol kas nežinome šios ligos priežasties, todėl ir nežinome, kaip jos išvengti. Be to, liga neatsiranda tada, kai sutrinka atmintis, o daug anksčiau. Kita vertus, jei žmogus turi protinio darbo ištreniruotas smegenis, pakitimai smegenyse pasireikš daug vėliau nei žmogui, kuris neturi tokio rezervo.

Kodėl neprisimename, ar išjungėme lygintuvą, užgesinome šviesą, užrakinome duris