Kodėl vaikai bijo gydytojo

Tereikia apsilankyti vaikų poliklinikoje, kad įsitikintume, kokią baimę
išgyvena mažieji pacientai, išvydę žmones baltais chalatais. Tai ne jų pamėgtas
daktaras Aiskauda, visiems dalijantis šokoladą, matuojantis temperatūrą,
gydantis gyvulėlius ir visiems teikiantis džiaugsmą…
Kodėl vaikai taip bijo gydytojo? Pabandykime surasti priežastis, skatinančias
vaikus tiesiog jausti antipatiją gydytojams.
O gal gydytojas – vaikų draugas gali egzistuoti tik literatūroje, tik menininko
vaizduotėje? Juk gydymo procesas, susijęs su skausmu, nemaloniu jausmu, savaime
kelia baimę. Kaipgi paimsi kraujo, nedūręs į pirštuką, kaip švirkštu įleisi
vaistus, nesukėlęs skausmo?
Bet bandykime objektyviai apžvelgti poliklinikos erdvę, į kurią papuola mažasis
ligoniukas: tamsios koridorių sienos, prie kabinetų eilės susirūpinusių
pacientų… Įsivaizduokime vaiko išgyvenimus, apsilankius apytamsiame okulisto
kabinete, kai prieš save išvysta nepažįstamą dėdę ar tetą papuošusiais savo
galvą kažkokiais metaliniais instrumentais. Kaip turi mažasis pacientas jaustis
pamatęs neuropatologą su plaktuku rankose?
Džiugu, kad jau atsiranda užsienietiškų vaistų, kuriuos vaikas noriai geria –
juk jie tokie skanūs.Tačiau kiek dar yra karčių tablečių ( tie vaistai žymiai
pigesni), kurias įduoti ligonėliui yra didžiulė kančia.
Žinoma, vaiko požiūrį į gydytoją vienaip ar kitaip formuoja ir jo artimieji:
tėvai, seneliai, tetos, dėdės… Tačiau labiausiai vaiko ir gydytojo santykius
formuoja pats gydytojas.
Gal jums jau matyta tokia scena gydytojo kabinete: gydytojas ligoniuką pasitinka
apsivilkęs gražiu spalvingu chalatėliu, neskubėdamas prieina prie vaikučio,
paduoda jam žaisliuką, pradeda pokalbį, sudominantį mažylį, ir lyg žaisdamas
pražiodo burnytę, patikrina stuburą ir t.t. Vaikas išeina iš kabineto nepajutęs
jokio streso. Gražu? Taip, tai mamos įspūdžiai, apsilankius privačiame gydytojo
kabinete.
Bet taip turėtų praeiti visų gydytojų susitikimai su ligoniukais. Kodėl taip
nėra? Atsakymas aiškus: trūksta gydytojų. Argi gali pediatras galvoti apie
mažojo paciento dvasinę pusiausvyrą, kai už kabineto durų laukia didžiulė eilė
ir apie 20 iškvietimų į namus? Taigi per 20 minučių, skirtų vaikučio
apžiūrėjimui, joks gydytojas nesivargins įkalbinėdamas praverti burnytę ar
geranoriškai parodyti skaudamą ausytę ,,Greit, greit,- kitas“,- girdime.

Tai kokia išeitis? Juk ne kiekviena šeima pajėgi lankytis privačioje
poliklinikoje. Kas turėtų keistis, kad mūsų vaikai nebijotų gydytojo?
Pirmiausia apie tai turėtų susimąstyti mūsų valdžios vyrai, taip mikliai sumąstę
stambinti gydymo įstaigas, palikę kaimų ir miestelių gyventojus net be felčerių,
slaugytojų…
Belieka mums pasvajoti: šeima pasirenka savo pediatrą, į kurį gali kreiptis ne
tik susirgus, bet ir iškilus įvairiom problemom. Pagaliau net ir tada, kai nori
pasidžiaugti savo vaikučiu, jo pasiekimais. Žinoma, šitam gydytojui šeima užmoka
nustatytą mokestį už vizitą, už konsultaciją…

O kaip su ligoniuku turi elgtis tėvai? Jie turi įdiegti vaikui žodžio ,,reikia“
svarbą. Jeigu ištarę šį žodį, pasiduosit vaiko ašarų galiai, padarysit didelę
klaidą. Tėvai turi įtikinti vaiką, kad gydytojui jis privalės parodyti gerklytę,
kad tai bus nemalonu, gal net skaudės, bet tai būtina.
Jokiu būdu vaikui negalima meluoti. Negalima prižadėti to, ko tikriausiai
neišpildysite (,,Neverk, rytoj aš tave paimsiu iš ligoninės“. ,,Aš norėčiau tave
parsivežti namo, bet gydytoja neleidžia“. ir t.t.).
Vaikučio negąsdinkite gydytojais, ligoninėmis, injekcijomis (,,Valgyk, nes
paguldysim į ligoninę“. ,,Jeigu nemiegosi – dursim adata į užpakaliuką“. ,,Tuoj
pat iškviesim gydytoją – žinosi, kaip mamos neklausyti “) .
Savo ligoniukui reikia atvirai kalbėti apie nemalonius ligos sukeltus simptomus,
apie tai, kad reikia iškęsti visas skaudžias procedūras. O gydytojas, slaugutė-
tai žmonės, padedantys nugalėti ligą. Netgi jei jūs suabejojate gydytojo
kvalifikacija, jo geranoriškumu, neaptarinėkite to girdint vaikui – laikykimės
elementariausios etikos.
Dalį nemalonių, bet būtinų gydytojo nurodytų reikalavimų – laikytis lovos
režimo, reguliariai gerti vaistus, laikytis nurodytos dietos ir t.t. – turite
atlikti jūs, tėvai. Juk gydytojas vaikui gali būti ,,baisuoklis, negeras dėdė“,
o jūs visada liksite patys geriausi visame pasaulyje.