Kaip išvengti krūties vėžio? Ši problema jaudina visas moteris – ir tas, kurios to negali pripažinti net sau pačioms. Jos nustebtų sužinojusios, kad net 98 procentai jų lyties atstovių pervertina krūties vėžio grėsmę.
Specialistai visomis išgalėmis stengiasi išsklaidyti giliai įsišaknijusius mitus apie šią klastingą ligą, tačiau daugybė moterų vis dar per mažai žino apie piktybinius pieno liaukų auglius.
Mitas Nr. 1. Krūtų vėžys – pagrindinis moterų „žudikas“. Tai netiesa. Net aštuoniskart dažniau moterys miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Tačiau baimė netektikrūtinės jaunų moterų sąmonėje pavertė šią ligą didžiausiu baubu.Ironiškiausia tai, kad paniškai mastektomijos – krūtų amputacijos – bijančios moterys ir toliau traukia vieną cigaretę po kitos, nesveikai maitinasi ir nesinaudoja automobilio saugos diržais.
Mitas Nr. 2. Mirtingumas nuo krūties vėžio vis didėja. Nieko panašaus. Palyginti su praėjusiuoju šimtmečiu, moterų, susirgusių krūties vėžiu, gerokai padaugėjo – tas tiesa. Tačiau mirtingumo lygis liko toks pat ir net pastebimos jo mažėjimo tendencijos. Viso to „kaltininkė“ – medicina: ištobulėjus diagnostikos priemonėms (pavyzdžiui, atsiradus tyrimui mamografu), krūties vėžys nustatomas daugiau pacienčių, vis dažniau – ankstyvojoje stadijoje, taigi vis dažniau liga įveikiama. Be to, šiuolaikiniai chemoterapijos bei chirurgijos metodai padėjo gydytojams sustabdyti krūties vėžio progresiją.
Mitas Nr. 3. Jeigu moters giminėje nėra buvę krūties vėžio atvejų, ji gali būti rami, kad nesusirgs. Deja, tai netiesa. Be amžiaus, medikai kol kas vis dar negali nustatyti kitų priežasčių, dėl kurių pieno liaukose staiga prasideda nevaldomas vėžinių ląstelių dauginimasis. Tik 5–10 procentų susirgusių moterų buvo nustatytas genetinis polinkis sirgti šia liga (jos visos turėjo paveldėtą geną BRCA1). Taigi jos iš prigimties labiau nei kitos moterys rizikavo susirgti krūties vėžiu ankstyvame amžiuje (paprastai dar iki klimakso). Esant šiam genui, susirgti rizikuoja skirtingų kartų tos pačios šeimos moterys – tokia tikimybė siekia net 85 procentus. Daugiau kaip pusė jų suserga dar iki 50-ies. Beje, šios moterys daug labiau rizikuoja susirgti ir kiaušidžių vėžiu. Be BRCA1, mokslininkai yra aptikę ir kitą paveldimą geną – BRCA2. Dėl jo, mano specialistai, vėžiu suserga dar 35 procentai moterų.
Mitas Nr. 4. Genetinis polinkis susirgti krūties vėžiu perduodamas tik motinos linija. Ir tai netiesa. Šį polinkį galime paveldėti tiek iš motinos, tiek iš tėvo giminės. Kadangi vyrams genai BRCA1 ir BRCA2 nesukelia jokių sveikatos sutrikimų, gali atrodyti priešingai, tačiau statistika negailestinga: tėvai net 50 procentų gali „bloguosius“ genus perduoti dukterims.Tiesa, paveldėjus iš tėvo vieną kurį minėtų genų rizika susirgti krūties vėžiu padidėja tik tuo atveju, jeigu ši liga buvo paplitusi tarp jo moteriškos lyties giminaičių. Jei tėvas seserų neturėjo, rizika gerokai sumažėja.
Mitas Nr. 5. Jei paveldėjote genus BRCA1 ir BRCA2, esate pasmerkta. Toks įsitikinimas yra klaidingas. Jeigu atlikus tyrimą paaiškėjo, jog moteris turi šiuos genus, galima ir net reikia imtis priemonių rizikai sumažinti. Viena iš prevencinių krūties vėžio priemonių – kasmėnesinis savarankiškas krūtų patikrinimas. Taip pat kartą per pusmetį derėtų kreiptis į ginekologą arba onkologą: jeigu liga ir pradės vystytis, ji bus „pagauta“ kuo ankstyvesnėje stadijoje. Dar viena – tiesa, radikali profilaktikos priemonė yra dviguba mastektomija, arba abiejų krūtų amputacija. Tačiau daugelis medikų šiam metodui prieštarauja dėl kelių priežasčių: moteris patiria milžinišką emocinę traumą, amputacija neduoda 100 procentų garantijos, kad audiniuose likusios vėžinės ląstelės nepradės daugintis.
Mitas Nr. 6. Jeigu patenkate į rizikos grupę pagal kelis veiksnius, neišvengiamai susirgsite krūties vėžiu. Priešingai – tyrimai rodo, kad dauguma moterų, net esant ryškiai išreikštiems rizikos veiksniams, nesuserga. Ir atvirkščiai: daugybei pacienčių, kurioms diagnozuotas krūties vėžys, amžiaus faktorius buvo vienintelis. Vis dėlto derėtų atsiminti, kad galimybę susirgti vėžiu didina vėlyvas klimaksas (po 55-ojo gimtadienio), pirmasis gimdymas vyresniame nei 30 metų amžiuje arba jei visai neturite vaikų. Minėtos aplinkybės keičia lyties hormonų lygį, o tai daro įtakąkrūtinės audiniams. Praktika taip pat rodo, kad rizikos susirgti krūties vėžiu labai nedaug, bet vis dėlto tai didina kasdienis alkoholio vartojimas net menkais kiekiais. Ir kuo daugiau moteris vartoja alkoholinių gėrimų, tuo labiau auga ši rizika. Buvo atlikta daugybė mokslinių tyrimų ir jie įrodė, kad alkoholis didina estrogenų kiekį kraujyje, o tai daro įtaką vėžinių navikų vystymuisi pieno liaukose. Pavojus taip pat būna didesnis, jeigu moteris anksčiau yra sirgusi kitomis krūtų ligomis – pavyzdžiui, jai buvo diagnozuotas gerybinis auglys.
iMed