Kūdikį kamuoja pilvo diegliai?

Štai šešta valanda vakaro ir dejonės prasideda. Rankose laikai savo dviejų
savaičių amžiaus naujagimį – nepaprastai gerai augantį mažylį be rūpesčių.
Netikėtai jis įsitempia, išsiriečia, sugniaužia kumštelius, mosikuoja rankytėmis
virš išpūsto, įtempto pilvuko ir pradeda klykti. Jei tik galėtų, jis tau
pasiskųstų: "Man beprotiškai skauda". Kuo garsiau jis rėkia, tuo labiau nusimeni
tu, tuo bejėgiškesnė jautiesi nežinodama, kas jam yra, ir negalėdama jam padėti.
Niekaip nenuramini kūdikio ir jau abu puolate į ašaras. Jums abiem negera.

Bandai pakutenti – kūdikis įsitempia. Bandai žindyti – jis riečiasi ir traukiasi.
Sūpuoji, dainuoji, vežioji. Niekas nepadeda. O pati savęs be perstojo klausi: "Kas
mano kūdikiui? Kas man?"

Ir štai metu, kai jau išbandytos visos žolelių arbatos, gydytojo patarimai
pakeisti maitinimą, visi įmanomi sūpavimo būdai, apie trečią ketvirtą mėnesį,
tai liaujasi. Taip pat paslaptingai, kaip ir prasidėjo. Tavo kūdikis jaučiasi
taip, lyg niekada nieko ir nebuvo. Baigiasi vienas iš sunkiausių jūsų gyvenimo
etapų. Tai pilvo diegliai.

Kas tai yra pilvo diegliai? Nors dar niekam nepavyko galutinai išsiaiškinti, kas
tai, susitarkime dėl dviejų dalykų. Pirma, kūdikis kenčia žarnyno skausmus (terminas
"kolikos" kilęs iš graikų kalbos, kolikos reiškia skausmą storojoje žarnoje).
Antra, tai sutrikdo visą kūdikio gyvenimą. Mano požiūris į pilvo dieglius
pasikeitė prieš daugelį metų, kai atėjo mama ir paprašė ištirti, kodėl jos
kūdikis taip dažnai verkia. Nustačiau jam pilvo dieglius. Mama piktai mestelėjo:
"Ar pediatrai visuomet diagnozuoja kolikas, kai nežino, kodėl kūdikiui skauda?"
Ir ji buvo teisi. Gastroenterologė, su kuria dažnai dirbu, išdavė paslaptį: "Kolika
– tai šešių raidžių žodis, reiškiantis "aš nežinau".

Kai skauda suaugusiajam, gydytojas ir pacientas bando išsiaiškinti priežastį,
kad galėtų sumažinti skausmą. Visuomet tai turiu galvoje tirdamas mažylius.
Pirmiausiai atsisakiau kolikos termino ir vietoj jo pradėjau vartoti kenčiančio
kūdikio terminą. Tai pagelbėjo būti ne tik atidesniems, bet ir skatino kartu su
tėvais ieškoti priežasčių, kad galėtume padėti. Matydami, jog kūdikis kenčia, o
ne tik verkia, mes jį užjaučiame taip, lyg jis sirgtų ausies uždegimu. Kai
mažylis tiesiog verkia, atrodo, kad jis reikalauja dėmesio ir nori būti ant jūsų
rankų. Tai yra vienas iš mitų apie pilvo dieglius.

Gydytojo Bilio patarimai:

1. Nevadinkite to kolikomis. Vadinkite tai kenčiančiu kūdikiu.

2. Bendradarbiaudami su gydytoju nenustokite ieškoti priežasties.

Ar jūsų kūdikis tikrai kenčia pilvo dieglius?

Nežinote, ar jūsų kūdikis tikrai kenčia pilvo dieglius? Nenumaldomo verksmo
protrūkiai nesukelia abejonių, kad mažylis kenčia. Nors niekas nežino
priežasties ar tikro kolikų apibūdinimo, pediatrai nurodo, kad toks kūdikis
atrodo sveikas ir jo būklė atitinka "Trejeto taisyklę".

Nenumaldomo riksmo priepuoliai:

• Prasideda per pirmąsias tirs gyvenimo savaites.

• Trunka mažiausiai tris valandas per dieną.

• Ištinka mažiausiai tris dienas per savaitę.

• Tęsiasi mažiausiai tris savaites.

• Retai trunka ilgiau nei tris mėnesius.

Kartais, kai tėvai galvoja, kad jų kūdikis kenčia pilvo dieglius, nusiunčiu juos
į "Kolikų klubą". Jo nariai – tai tėvai, kurių vaikai tikrai turi šią problemą.
Dažnai pirmieji grįžta nusiraminę sakydami, kad jų mažylis šios bėdos vis dėlto
neturi.

Diegliai ar dėmesio reikalaujantis kūdikis

Sunku nuspręsti, kada neramus (daug verkiantis) ar dėmesio reikalaujantis
kūdikis (neramus net ir dažnai nešiojant), tampa kenčiančiu pilvo dieglius. Ne
taip svarbu, ką tu vadini mažylio elgesiu, svarbiau, kaip tu į tai reaguoji. Iš
savo ilgametės pediatro patirties galiu pasakyti, jog tikslinga dėmesio
reikalaujančiu vadinti tą kūdikį, kurio elgesį lemia jo temperamentas, o
kenčiančiu – tą, kuris tam turi medicininių priežasčių. Dieglius kenčiantys
kūdikiai ne šiaip sau nerimauja. Jie kenčia. Jie rėkia dėl nenumaldomo
diskomforto.

Tokiems mažyliams reikia daugiau priežiūros. Štai ką papasakojo viena mama: "Mūsų
dukra, dabar jau trylikos mėnesių amžiaus, buvo dieglių karalienė. Verkti ji
pradėdavo trečią valandą ir nesustodavo iki vidurnakčio. Diegliams nurimus, ji
tiesiog reikalaudavo dėmesio. Tačiau tai buvo įmanoma atskirti. Kai ji
reikalaudavo dėmesio, tereikėjo daug nešioti ir nuraminti, dieglių metu niekas
nepadėdavo".