Jei kūdikis irzlus, tėveliams ir aplinkiniams kaipmat kyla klausimų, kodėl mažylis nepatenkintas. Galbūt jis alkanas ar nori miego? Galbūt laikas pakeisti sauskelnes ar perrengti nepatogius rūbelius? Galbūt kūdikiui tiesiog nuobodu ir jis nori būti nešiojamas bei kalbinamas? Pučia pilvuką ar kažką skauda? Gal vis dėlto jau dygsta pirmieji dantukai ir tai yra pagrindinė jo irzlumo priežastis? Nerandant neramumo priežasčių tenka vis tikrinti, ar dar nėra pirmųjų dantukų dygimo požymių. Kai kurie tėveliai tai daro kone kiekvieną dieną, ir, atrodo, pasidaro net lengviau, kai jau pamato baltuojantį dantuko kampą. Kiti jau išdygusius dantukus atranda visai netikėtai. Kodėl taip skiriasi dantų dygimo laikas ir kas gali padėti lengviau išgyventi šį laikotarpį tiems, kuriems tai nėra taip paprasta?
Kada tikėtis pirmųjų mažylio dantų?
Mažylio dantų dygimo laiką lemia genetiniai ir kiti faktoriai. Tėveliai gali pamėginti sužinoti, kada jiems patiems išdygo pirmieji dantukai – jų vaikams dantys dažnai pasirodo panašiu metu. Pastebima, kad dantų dygimo laiką lemia ir kūdikio gimimo laikas ar svoris. Pavyzdžiui, jei mažylis gimė mažo svorio ar šiek tiek per anksti, tuomet pirmieji dantys gali išdygti šiek tiek vėliau, nei įprastai.
Pastebima, kad dažniausiai pirmieji dantukai išdygsta tarp šešto ir aštunto mažylio gyvenimo mėnesių (paprastai tai centriniai kandžiai, susiformuojantys apatiniame žandikaulyje), o viršutinio žandikaulio kandžių galima tikėtis aštuntą – dvyliktą gyvenimo mėnesiais (tačiau tai tikrai nėra taisyklė). Pirmieji krūminiai dantys dažniausiai pasirodo tarp pirmojo gimtadienio ir pusantrų metų amžiaus. Būna, kad dantukas išdygsta jau pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Pasitaiko, kad dešimties – dvylikos mėnesių kūdikio šypsena vis dar bedantė. Jeigu iki pusantrų metų nėra nei vieno dantuko, reikėtų kreiptis į gydytoją odontologą. Šiaip ar taip, visi pieniniai dantukai turėtų pasirodyti iki trečiojo vaiko gimtadienio.
Kokie požymiai rodo galimą dantukų dygimą?
Apie dantų dygimo procesą perspėja pakitusios vaiko dantenos – jos paburksta, pakinta jų spalva. Pastebimai padidėja seilėtekis ir pakinta kūdikio elgesys – mažylis pradeda intensyviau čiulpti pirštus ir kumščius bei kišti į burną įvairius daiktus, gali pradėti kandžiotis ir įvairiais būdais mėginti pasikasyti niežtinčias dantenas. Vaikelis gali tapti irzlus ir nepatenkintas – ypač jei dantų dygimas jam sukelia nemalonius pojūčius. Sunkesniais atvejais sutrinka miegas, padidėja jautrumas, pakyla temperatūra, atsiranda bėrimų aplink lūpas ir virškinimo problemų, sumažėja mažylio apetitas. Būtina suprasti, kad kai kurie negalavimai gali būti susiję visai ne su dantų dygimu. Kartais dantys išdygsta be jokių lengvai pastebimų vaiko elgsenos pokyčių – tuomet reikėtų tik džiaugtis, nes kai kurių vaikų tėvai ši laikotarpį apibūdina kaip sunkiausias gyvenimo dienas. Taip yra dėl to, kad skausmo suvokimas yra labai subjektyvus dalykas – vieni mažyliai jį iškenčia lengviau, nei kiti. Reikėtų nepamiršti ir to, kad vieni tėvai daug jautriau reaguoja į kūdikio siunčiamus signalus, skiriasi jų požiūris ir vaikų auginimo metodai.
Kokiais būdais įmanoma palengvinti dantų dygimą?
Rekomenduojami saugūs vietinio poveikio preparatai, padedantys sumažinti kūdikio jaučiamus nemalonius simptomus. Anaftin Baby yra specialus gelis, pritaikytas tepti pažeistas dantenų vietas dantų dygimo laikotarpiu. Šis biologinis gelis padeda mažinti paraudimą ir malšinti skausmą. Poveikis pasiekiamas suformuojant nematomą plėvelę, kuri apsaugo dantenas. Anaftin Baby turi specialų aplikatorių, kuriuo itin patogu švelniai pamasažuoti pažeistas dantenų vietas. Geriausia šį natūralų gelį tepti mažyliui pavalgius ir prieš miegą – tuomet susidariusi plėvelė ilgiau išlieka ant pažeistų vietų. Gelio sudėtis yra natūrali, todėl jį galima naudoti taip dažnai ir taip ilgai, kaip tik reikia, tačiau dėl bet kokių preparatų vartojimo verta pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Autorius: farmacininkė Rūtelė Foktienė.
