Medikai pastebi, kad pastaruoju metu mūsų šalyje itin padaugėjo apsinuodijimų
nelegaliai platinamais vaistais nutukimui gydyti. Nors teigiama, kad į jų sudėtį
įeina tik žolės, iš tiesų juose yra ir toksiškų cheminių medžiagų, kurių dozės
dvigubai viršija leistinas.
Moterys dažnai save ramina, kad nemalonūs pojūčiai išnyks, kai jos liausis
vartoti preparatą, ir nė nenutuokia, kad jų eksperimentai su savo organizmu gali
baigtis psichiatrijos ligoninėje.
Legalus tik vienas preparatas
Anot medikų, labiausiai sveikatai kenkiantis nelegalus preparatas lieknėjimui –
„Lida“, kuriuo prekiaujama turguose ir internete. Nors šis produktas įvardijamas
kaip žolinis, nepageidaujamas reakcijas sukelia jame esanti cheminė medžiaga
sibutraminas.
„Lietuvoje registruotas ir legaliai pardavinėjamas yra tik vienas vaistas, kurio
veiklioji medžiaga yra sibutraminas – tai „Reductil“. Jame šios cheminės
medžiagos kiekis yra griežtai apskaičiuotas kiekvienoje kapsulėje, efektyvumas
ir šalutinis poveikis ištirtas klinikiniais tyrimais. Vaistas yra receptinis“, –
perspėjo Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Ūmių
apsinuodijimų skyriaus vedėjas Raimundas Purvaneckas.
Tuo tarpu preparato „Lida“ sudėtyje esantis sibutramino kiekis tiksliai
nežinomas, o kitų sudedamųjų dalių poveikis žmogaus organizmui nėra ištirtas.
„Ūmių apsinuodijimų gydyti neteko, tačiau žmonių skambučiai netyla jau keletą
metų: pradeda svaigti galva, atsiranda pykinimas, vėmimas. Šios reakcijos gali
atsirasti preparatą vartojant su kai kuriais kitais vaistais arba tiesiog jo
padauginus. Be to, žmogus turi labai gerai žinoti, ar apskritai preparatą gali
vartoti. Pavyzdžiui, tai draudžiama, jei padidėjęs kraujospūdis, sutrikęs
širdies ritmas, žmogus serga hepatitu.
Panaši padėtis ir su medicininės paskirties produktais – pavyzdžiui, kaliu.
Žmonės išgirsta, kad kaimynui padėjo, ar pamato reklamą – ir perka. Vėliau tenka
gydytis nuo medikamento sukeltų pasekmių“, – pasakojo gydytojas.
„Nekaltų žolių nebūna?“
Kai žmogus nustoja vartoti preparatą, pasekmės dažniausiai praeina savaime.
Tačiau tam tikrais atvejais preparatas gali būti itin sunki komplikacija –
serotonino sindromas, kuris pasireiškia sąmonės praradimu, karščiavimu,
drebuliu, kartais – traukuliais. Su vienu tokiu atveju teko susidurti ir
Apsinuodijimų informacijos ir kontrolės biuro vyriausiajam gydytojui Robertui
Badarui.
„Ši būklė nėra labai pavojinga gyvybei – mirties atvejai reti, tačiau būsena
pakankamai nemaloni. Kartais žmonės netgi patenka į psichiatrijos ligonines.
Žmonės lieknėjimo preparatus dažnai laiko nepavojingomis žolelėmis, tačiau su
antidepresantais bei kai kuriais kitais medikamentais, kurie taip pat didina
serotonino kiekį organizme, jos gali tapti nuodu“, – teigė gydytojas.
Anot R. Badaro, valstybės struktūros turėtų pasirūpinti, kad žolinių preparatų
aprašyme būtų aiškiai pateikta jų sudėtis bei nurodyta, su kuo jų vartoti
negalima.
„Nereikia manyti, kad žolytė – visai nekaltas dalykas. Tokių tobulų dalykų,
kokius sukūrė gamta, žmogus vargu, ar sukurs, – įsitikinęs pašnekovas. – Be to,
žmonės įsivaizduoja, kad kuo daugiau tablečių praris, tuo geriau bus. Kaip tame
anekdote: „Daktare, duokite man vaistų nuo godumo. Ir kuo daugiau, kuo daugiau!“
Vaistai iš po skverno
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, vaistinių preparatų rinkoje
pasitaiko 10-15 proc. falsifikuotų preparatų. Jie dažniausiai platinami
internetu ar kitose nelegalios prekybos vietose. Nors dėl preparato „Lida“
nesaugumo daug diskutuota, Lietuvoje jis nevertinamas kaip falsifikatas. Jo
žmonės gali lengvai įsigyti internetu arba turguje. Anot toksikologų,
pastaraisiais metais šiuo preparatu prekiaujama ir kai kuriose šalies
vaistinėse.
„Panašaus fenomeno, kai vaistai parduodami turguje, nepamatysite daugiau niekur
Europoje, – teigė Apsinuodijimų informacijos ir kontrolės biuro vyriausiasis
gydytojas Robertas Badaras. – O pas mus Kalvarijų turguje jie pardavinėjami
kioskelyje prie pat įėjimo. Ir žmonės perka – juk pigiau“.
Dar didesnį susirūpinimą medikams kelia tai, jog Lietuvoje neregistruotas
preparatas „Lida“ kai kuriose vaistinėse yra siūlomas kaip receptinio Reductil
pakaitalas.
Anot R. Purvanecko, tai neetiškas ir netgi nusikalstamas savivaliavimas, todėl
kurį medikai kreipėsi į Lietuvos sveikatos apsaugos ministeriją prašydami
užtikrinti, kad mūsų šalies vaistinėse nebūtų prekiaujama neaiškios sudėties
sveikatai pavojingais preparatais.