Vasara – uogų metas. Suskubkime prisivalgyti jų į valias, nes šviežios
uogos – natūralus vitaminų ir mineralų lobynas.
Juodųjų serbentų fenomenas
Nė vienas lietuviškas sodas neapsieina be įvairių rūšių serbentų, agrastų. Tarp
jų vertingiausi – juodieji serbentai. Jų valgyti reikia kuo daugiau. Šios uogos
– daugelio vitaminų ir biologiškai aktyvių medžiagų, užtikrinančių natūralią
mūsų organizmo gynybą nuo ligų, šaltinis. Ypač gausu šiose uogose vitamino C,
kurio kiekiu juoduosius serbentus lenkia tik erškėtuogės ir aktinidijos. Gausu
ir vitaminų E, P, B. Uogose esantis karotinas, įvairios mineralinės medžiagos
papildo hemoglobino ir geležies kiekį kraujyje, gerina jo kokybę, stiprina
kapiliarus ir saugo nuo hipertonijos. Mineralinės druskos, pektinai, ląsteliena
tonizuoja širdies ir kraujagyslių sistemą, padeda iš organizmo pašalinti
cholesteriną, tinka esant aterosklerozei.
Juodieji serbentai mažina cukraus kiekį kraujyje, padeda gydyti skrandžio ir
dvylikapirštės žarnos opaligę, gastritą. Šviežios ar džiovintos uogos, medumi
paskanintos jų sultys vertingos vartoti sergant bronchitu, laringitu, tinka
atsikosėjimui palengvinti, jos skatina prakaitavimą, gerina apetitą, vartojamos
esant avitaminozei, mažakraujystės grėsmei.
Peršalus gerkime ne tik uogų, bet ir uogakrūmio lapų arbatą (20 g uogų ar 25 g
lapų stiklinei vandens). Aromatinguose juodųjų serbentų lapuose esančios
rauginės medžiagos, vitaminas C padeda iš organizmo pašalinti šlapimo perteklių,
tinka sergant inkstų akmenlige, šlapimo pūslės ligomis.
Juodųjų serbentų ekstraktas ir jų sėklų aliejus padeda atsinaujinti odos
ląstelėms ir neleidžia atsirasti raukšlėms. Jie naudojami veido ir paakių
kremams gaminti.
Raudonieji ir baltieji – ne blogesni
Šiose uogose taip pat gausu vitaminų C, P, B1, PP, karotino, cukraus, organinių
rūgščių, pektinų. Uogos gerina skrandžio ir žarnyno veiklą, absorbuoja toksines
medžiagas, cholesteriną, padeda jas pašalinti iš organizmo. Naudingos esant
ilgalaikiam vidurių užkietėjimui. Šių uogų sultys skatina šlapimo rūgšties
druskų skyrimąsi.
Vaistams reikėtų pasiruošti šaldytų, konservuotų įvairių rūšių serbentų. Trinti
su cukrumi serbentai (1:1) puikiai laikosi ir be terminio apdorojimo. Mediniu
šaukštu juos reikia maišyti, kol ištirpsta cukrus, paskui induose uždarius
laikyti vėsiai (geriausiai šaldytuve ar šaldiklyje). Uogas galima konservuoti ir
be cukraus. Švarias perrinktas suberti į sterilius stiklainius, užpilti karštu (iki
80 °C) vandeniu ir kaitinti 20–25 minutes 90 °C temperatūroje. Paskui sandariai
uždaryti.
„Žąsies uogelė“ arba šiaurės vynuogė
Kiekvienas anglas iš karto supras, kad kalbama apie agrastus. Šioje šalyje
agrastai – vienos populiariausių uogų, vertinamos dėl malonaus, švelniai
rūgštoko skonio, paprasto auginimo. Uogos normalizuoja skrandžio ir žarnyno
veiklą, padeda organizmui po sunkių ligų.
Agrastuose gausu vitaminų C, B, P, karotino taip pat kalio ir vario druskų, o
neprinokusiose uogose daug dar ir gintaro rūgšties. Yra pektinų, iš organizmo
padedančių pašalinti sunkiuosius metalus.
Agrastai mažina kraujospūdį ir stiprina kraujagysles. Uogas tinka valgyti gydant
inkstų bei šlapimo pūslės ligas, varant šlapimą ir tulžį. Agrastų sultys mažina
troškulį ir gaivina, bet šiek tiek laisvina vidurius, paskanintos medumi gydo
gerklės perštėjimą. Turintiems antsvorio tris keturias savaites patartina su
nekaloringu maistu valgyti daug agrastų. Tai padės suplonėti.
Saikingai šias uogas reikėtų vartoti sergant cukriniu diabetu, skrandžio,
dvylikapirštės žarnos opalige, kolitais.