Lietuvoje stebimas ryškus sergamumo echinokokoze augimas, o gyventojams trūksta žinių apie šios ligos profilaktiką. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje 2001–2010 m. užregistruoti 158 echinokokozės atvejai.

Jei 2001–2003 m. buvo registruojami tik pavieniai atvejai (2-4 atv. per metus), tai 2004–2010 m. atvejų skaičius žymiai išaugo. 2009 m. užregistruoti 36 echinokokozės atvejai. Sergamumo echinokokoze rodiklis išaugo nuo 0,02 atvejo/100 tūkst. gyventojų iki 1,07/100 tūkst. gyventojų (2009 m.).

"Didesnis sergamumo echinokokoze rodiklis registruojamas kaimo vietovėse, nes pagrindiniai infekcijos platintojai yra rudosios lapės, šunys, katės", – sakė ULAC Epidemiologinės priežiūros skyriaus gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė. Gydytoja pabrėžė, kad užsikrėtimą itin dažnai lemia žmogaus elgesys.

"Lapės mėgsta žymėti teritorijas išmatomis, o echinokokozės sukėlėjai išlieka gyvybingi net dvejus metus. Todėl negalima valgyti neplautų braškių uogaujant lysvėje, sode nuo žemės pakeltą obuolį reikia ne nusitrinti į rankovę, bet nusiplauti", – įspėjo gydytoja A.Bartulienė.

Echinokokozės inkubacinis periodas – ilgas. Liga gali progresuoti, ligoniui nejaučiant ligos simptomų. Echinokokoze serga įvairių amžiaus grupių žmonės, tačiau dažniau – 45–60 metų, nes ligos inkubacinis periodas gali trukti 5-15 metų.

Ligos eiga – sunki, dažnos sunkios komplikacijos, didelis letališkumas. Ligos diagnostika – sudėtinga. Echinokokozė pasižymi dideliu mirštamumu sergant cistine echinokokoze, jis siekia 2–4 proc., o alveokokine echinokokoze negydomų ligonių mirštamumas siekia daugiau kaip 90 proc. per 10 metų nuo klinikinių simptomų atsiradimo.

Kad neužsikrėstume echinokokoze, būtina:

• Plauti rankas prieš valgį, po bendravimo su šunimis, po lauko darbų.

• Nevalgyti neplautų uogų, vaisių, daržovių, negerti nevirinto vandens iš atvirų vandens šaltinių.

• Nešerti gyvūnų (šunų, kačių) termiškai neapdorotais paskerstų gyvūnų vidaus organais (kepenimis, plaučiais ir kt.) bei virtuvės atliekomis, kurios gali būti užkrėstos echinokokoze.

• Neleisti šunims ir katėms laižyti veido, lėkščių, iš kurių valgo žmonės. Šiuos gyvūnus šerti tik jiems skirtuose dubenėliuose.

• Kaimo vietovėse šunis laikyti pririštus ir reguliariai dehelmintizuoti. Užsikrėtusių echinokokoze šunų išmatas sudeginti arba saugiai tvarkyti kitu būdu.

• Tikrinti naminių gyvulių skerdieną ir saugiai pašalinti infekuotų gyvulių vidaus organus (sudeginti, giliai užkasti ir kt.).
 

 
iMed

Infekcinės ligos