Lietuvos vaikų gyvensena nėra palanki jų sveikatai, – teigia Kauno medicinos universiteto Profilaktinės medicinos katedros profesorius habilituotas daktaras Apolinaras Zaborskis.
Tokią išvadą profesorius priėjo apibendrinęs tarptautinio Pasaulinės sveikatos organizacijos projekto "Mokyklinio amžiaus vaikų sveikata ir gyvensena" rezultatus ir palyginęs juos su kitų šalių rezultatais.
Pagal šį projektą Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų pasaulio šalių, nuo 1994-ųjų kas ketveri metai anoniminės apklausos būdu atliekami penktų, septintų ir devintų klasių moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimai.
Pritrenkiančius to tyrimo rezultatus A. Zaborskis pristatė Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (VSC) organizuotame seminare "Moksleivių sveikos gyvensenos ugdymas".
Vieni nelaimingiausių
Tyrimas parodė, kad bemaž pusė šio amžiaus mergaičių ir trečdalis berniukų jaučia nervinę įtampą, liūdesį, prislėgtumą. Tokių vaikų daugėja, ir šiomis priežastimis esą galima paaiškinti daugėjančius suicido atvejus. 2006 metais 7,6 proc. berniukų ir net 10,5 proc. mergaičių bandė žudytis ar bent apie tai galvojo. Ypač tai buvo būdinga 15 metų mergaitėms. Palyginti su kitomis šalimis, Lietuvos vaikai – vieni nelaimingiausių Europoje.
A. Zaborskio teigimu, per metus mūsų Respublikoje žūva 400-500 mokyklinio amžiaus vaikų.
Nerimą kelia ir kiti skaičiai. Prieš 15 metų rūkė 3,6 proc. mergaičių, ir tai buvo vienas mažiausių skaičių Europoje. Tačiau situacija blogėja. O 2006 metais šį žalingą įprotį turinčios prisipažino jau 12,5 proc. mergaičių (berniukų – 17,3 proc.).
Nors kartą per savaitę išgeriantys kokio nors alkoholinio gėrimo prisipažįsta 13,5 proc. berniukų ir 10,1 proc. mergaičių.
Tiesa, sumažėjo alaus vartojimas. Tai esą galima paaiškinti ir alaus reklamos ribojimu, ir naujų lengvų gėrimų – kokteilių atsiradimu rinkoje.
Nors pagal alkoholio vartojimą nepirmaujame, tačiau pagal apsvaigimą nuo alkoholio mūsų mokinukai laikomi vos ne lyderiais: jeigu jau geria, tai iki žemės graibymo.
Visuomenė jau žino, jog Lietuvoje – didžiausias Europoje patyčių skaičius. Tik pastaraisiais metais, atkreipus į tai dėmesį, šio reiškinio mastai pradėję mažėti.
Silpnoji Lietuvos moksleivių vieta – dantys. 2006 metais tik pusė mergaičių ir trečdalis berniukų prisipažino reguliariai valantys dantis. Tai blogiausias rezultatas Europoje.
Dar baisiau: dažnas mūsų moksleivis vieną parą per savaitę praleidžia prie televizoriaus, t. y. per dieną po kelias valandas.
Galima pasidžiaugti tuo, kad mūsų moksleiviai – liekniausi Europoje.
Reikalinga nauja disciplina
Norint, kad situacija Lietuvoje keistųsi į gera, – sakė pranešėjas, – būtina įgyvendinti sveikos gyvensenos ugdymo programą ir tokią discipliną pradėti dėstyti visose mokyklose.
Klaipėdos VSC direktorius Rimantas Jonas Pilipavičius seminare priminė, kad Sveikos gyvensenos ugdymo programa Lietuvoje pradėta diegti nuo 1998 metų. Ją Amerikos lietuvės Pranutės Šlutienės iniciatyva padovanojo Čikagos Ilinojaus universiteto Slaugos fakultetas.
"Pamatę, kad tai vertinga medžiaga, griebėmės darbo", – prisimena R. J. Pilipavičius. Bendradarbiaujant su mokslo institucijomis programa buvo išversta ir sudėta į aplankus.
Tačiau visuomenės sveikatos specialistų entuziazmą prislopino Švietimo ir mokslo ministerijos sprigtas – valdininkai pareiškė, kad programa nepritaikyta Lietuvai.
"Nusprendėm įrodyti, kad Lietuvai ji tinka", – pasakojo VSC direktorius. Jo entuziazmą parėmė, nepabijojusios eksperimentuoti, dvi uostamiesčio mokyklos: "Saulėtekio" pagrindinė ir "Ąžuolyno" gimnazija.
Rezultatas buvęs teigiamas: kur dėstytos sveikos gyvensenos pamokos, mažiau vaikų rūkė, svaiginosi alkoholiu.
2003 metais pradėta bendradarbiauti su Klaipėdos universiteto Tęstinių studijų instituto darbuotojais. Sudaryta darbo grupė programos adaptacijai Lietuvos mokyklose, o po metų institutas aprobavo programą ir pasirodė pirmoji knyga. 2008 metais Švietimo plėtotės centras įvertino programą kaip galimą naudoti. Kol kas programa įgyvendinama 311 Lietuvos vaikų ugdymo įstaigų.
Visa programa išleista devyniomis knygomis, skirtomis ugdyti vaikų nuo darželio iki 8 klasės sveiką gyvenseną. Iš knygų žinių pasisemti gali patys vaikai, atskiri skyriai skirti tėvams bei mokytojams. Žinios knygose pateikiamos spiralės principu, padedančiu plėsti, gilinti bei įtvirtinti žinias pagal savo amžių, t.y. jos kiekvienam amžiaus tarpsniui vis kartojamos ir praplečiamos.
R. J. Pilipavičius džiaugiasi, kad vis daugiau pedagogų bei mokslininkų pasisako už tai, kad sveikos gyvensenos disciplina būtų pradėta dėstyti visose mokyklose. O prastėjanti moksleivių sveikata ir žalingų įpročių plitimas rodo, kad įvesti šią discipliną privers pats gyvenimas.
Vakarų ekspresas