Virginija Grigaliūnienė
Nors maisto papildai išoriškai niekuo nesiskiria nuo vaistų (tiekiami tabletėmis, kapsulėmis, miltelių maišeliais, buteliukais su lašų dozatoriumi ar net ampulėmis), iš tikrųjų tai yra tik maisto produktai, skirti papildyti įprastam maisto racionui. Nepaisant to, vis dar apstu atvejų, kai maisto papildų tiekėjai, nusižengdami Lietuvos ir Europos Sąjungos (ES) teisės aktams, šiems produktams priskiria gydomąsias ar profilaktines savybes, nesilaiko nustatytų notifikavimo, ženklinimo, reklamos ir kitų reikalavimų… Kokia šiandien situacija šalies maisto papildų rinkoje? Su kokiais pažeidimais dažniausiai susiduria maisto papildų rinkos priežiūrą atliekanti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba? Kokių priemonių šalies ir ES mastu imamasi, kad maisto papildų rinkoje pažeidimų (o kartu – ir vartotojų skundų dėl maisto papildų kokybės) mažėtų?
Maisto papildai yra priskiriami maisto produktams, todėl jų patekimo į rinką procedūros, kitaip nei vaistų, yra kur kas paprastesnės. Maisto papildams yra taikomi maisto saugą reglamentuojantys teisės aktai, o jų rinkos priežiūrą šalyje vykdo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), remdamasi Lietuvoje bei ES galiojančiais teisiniais aktais ir kitais dokumentais.
Reikalavimai pažeidėjams – nė motais
„Norint pradėti platinti maisto papildus Lietuvos Respublikos rinkoje, reikia turėti mūsų tarnybos išduotą maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą arba pas mus užsiregistruoti, – informavo VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė – valstybinė maisto produktų inspektorė Lina Misiūnaitė. – Visus į Lietuvos rinką tiekiamus maisto papildus reikia notifikuoti Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute. Notifikavimo procedūra – tai maisto papildų platintojų pranešimas, kad į šalies rinką yra tiekiami tam tikro pavadinimo maisto papildai“. Tačiau nustatyta maisto papildų mūsų šalies rinkoje tvarka kai kuriems platintojams – nė motais, todėl, tirdama nelegalios prekybos maisto papildais atvejus, VMVT dažnai bendradarbiauja su kitomis institucijomis, pavyzdžiui, policija. „Apie nelegalią prekybą šiais produktais mūsų tarnyba informuoja vartotojus, ragindama maisto papildus įsigyti tik legaliose prekybos vietose“, – pabrėžė L. Misiūnaitė. Anot jos, pastaruoju metu daugiausia pasitaiko nelegalios maisto papildų prekybos internetu atvejų. „Internetinėse svetainėse nebūna nurodyta platintojų Lietuvos Respublikoje pavadinimų, adresų, telefono numerių, – tęsė L. Misiūnaitė. – VMVT informaciją apie tokius pažeidimus perduoda policijai ir dažniausiai yra išsiaiškinama, kad tokių internetinių svetainių savininkai yra užsienio valstybėse. Būtent dėl šios priežasties su nelegaliais maisto papildų platintojais kovoti išties yra labai sudėtinga“.
Planinių patikrinimų metu – daugybė pažeidimų
VMVT nuolat atlieka planinius maisto papildų gamintojų ir platintojų veiklos patikrinimus, kurių metu išaiškina daug pažeidimų. „Pernai mūsų tarnybos inspektoriai atliko 532 patikrinimus maisto papildų gamybos ir didmeninės prekybos įmonėse, taip pat vaistinėse, ir nustatė 57 pažeidimus, – pasakojo VMVT atstovė. – Daugiausia neatitikimų rasta maisto papildų didmeninės prekybos įmonėse (51 proc. patikrinimų – su pažeidimais). Patikrinimai, kada papildų gamybos įmonėse buvo rasta pažeidimų, sudarė 46 proc., o vaistinėse – 20 proc. Dažniausiai gamintojai ir prekybininkai nesilaikė ženklinimo reikalavimų. Pavyzdžiui, etiketėse buvo neteisingai nurodyti maisto papildo tinkamumo vartoti terminai ir sudedamųjų dalių pavadinimai, neparašyta, kad sudėtyje yra saldiklių. Kai kurie tiekėjai nepaisė draudimo ant pakuotės rašyti teiginius apie papildo maistingumą ir teigiamą poveikį sveikatai, kaip antai „turi antiseptinių, malšinančių uždegimą, antivirusinių, naikinančių grybelį savybių“, „pasižymi uždegimą malšinančiomis, dezinfekuojančiomis, atsikosėjimą skatinančiomis savybėmis“ ir panašiai“. Anot L. Misiūnaitės, 2013 metais atliktų planinių patikrinimų metu maisto papilduose Golden Erect BigBoy ir Perfect Performer Direct buvo rasta netgi draudžiamų naudoti maisto priedų. „Buvo uždrausta prekiauti šiomis nesaugiomis produktų partijomis, jos nedelsiant surinktos iš rinkos“, – informavo ji. Dar keturias maisto papildų rūšis pernai buvo uždrausta realizuoti pasitvirtinus vartotojų skundams dėl produktų saugos. „Papildų Gaspari nutrition Anavite ir Controlled Labr Orange Triad sudėtyje buvo rasta neleistinų mineralinių medžiagų, o produkte Lipo rush – centrinę nervų sistemą dirginančios medžiagos, kurios poveikis panašus į amfetamino“, – teigė L. Misiūnaitė. Be to, VMVT specialistams išnagrinėjus skundą, kuriame vartotojas nurodė, kad maisto papildas sukėlė alergiją mažam vaikui, paaiškėjo, jog šio gaminio sudėtyje buvo laktozės, tačiau ant ženklinimo etiketės to pažymėta nebuvo. Pernai VMVT gavo ir išnagrinėjo 41 vartotojo skundą. Iš šio skaičiaus 15 pranešimų pasitvirtino. Daugiausia skųstasi dėl maisto papildų ženklinimo ir saugos.
Informacija apie pažeidimus – ir kitoms šalims
Išsiaiškinusi nesaugių maisto papildų atvejus, VMVT iškart per RASFF (Skubiųjų pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus) sistemą apie tai informuoja kitas šalis. Pernai, anot L. Misiūnaitės, buvo išsiųsti 6 tokie pranešimai: dėl maisto papildų Lactokid, kurių sudėtyje buvo rastas etiketėje nepaženklintas alergenas laktozė; dėl produkto MPH Active Sport, nes jame rasta neleistinų medžiagų vanadžio sulfato ir boro chelato; dėl Perfect Performer Direct, nes jame rasta neleistino maisto priedo eritrozino; dėl Vitolize, šiame produkte nustačius draudžiamą cinko formą – cinko arginino chelatą; dėl Lipo Rush, nes jame aptikta kenksminga medžiaga 1,3-dimetiletilaminas DMAA.
Pažeidimų rasta ir maisto papildų reklamoje
„Tarnybos specialistai reguliariai tikrina, kaip maisto papildų platintojai laikosi maisto papildų reklamos nuostatų, kurios draudžia ženklinant, pristatant ir reklamuojant šiuos gaminius priskirti jiems gydomąsias ar profilaktines savybes, – pabrėžė L. Misiūnaitė. – Pernai buvo surašyta 18 Reklamos įstatymo pažeidimo protokolų būtent už tai, kad maisto papildams buvo priskirtos gydomosios ir profilaktinės savybės. Pavyzdžiui, buvo nurodyta konkreti liga ir organizmo funkcijų sutrikimai, kuriuos įveikti gali padėti tam tikras papildas. Kitoje reklamoje akcentuota, per kokį laikotarpį kiek kilogramų padės atsikratyti nurodytas maisto papildas. Tuo tarpu Europos Sąjungos teisės aktuose yra griežtai reglamentuota, kad ženklinant ir reklamuojant maisto produktus (taigi ir maisto papildus) draudžiama vartoti teiginius apie sveikumą, nurodančius, kiek ir kaip greitai tuos papildus vartojant galima numesti svorio“. Anot VMVT specialistės, reklama, draudžianti šį reikalavimą, buvo plačiai paplitusi internetiniuose puslapiuose. Tokiais pačiais metodais esą buvo reklamuojami ir neva lieknėti skirti maisto papildai Caralluma, Weight loss, Raspberry ketone. „Dėl reklamoje vartotų teiginių „Garantuotai sulieknėsite 10 kilogramų per mėnesį“ ir „Ponia Audronė Jokūbauskienė yra viena iš šimtų žmonių, kurie per vieną mėnesį sulieknėjo virš 10 kilogramų, vartodama tik tas naujas liekninančias kapsules“ pernai liepos 26 dieną Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu buvo uždrausti maisto papildai lieknėjimui Green Coffee“, – kaip kovojama su maisto papildų reklamos pažeidėjais, informavo L. Misiūnaitė. Lietuva per sistemą RASFF užpernai Europos Komisijai (EK) išsiuntė vieną pranešimą dėl maisto papildo lieknėjimui Green Coffee 800, kurio sudėtyje buvo rasta neaiški medžiaga, du pranešimus – dėl maisto papildo lieknėjimui Green Coffee 800+, kurio sudėtyje rasta draudžiamos medžiagos sibutramino, bei vieną pranešimą dėl maisto papildo Green Coffee 1000, kurio sudėtyje aptikta fenolftaleino. Visų šių maisto papildų gamintoja yra Jungtinių Amerikos Valstijų įmonė, o kilmės šalis – Kinija. Anot L. Misiūnaitės, dar 2010 metais Lietuvoje buvo nustatytas prekybos ES šalyse uždraustu maisto papildu lieknėjimui Lida (dėl jame esančios neleistinos medžiagos sibutramino) atvejis. „Sibutraminas dėl šalutinio poveikio – širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų ir galimos insulto rizikos nuo 2010 metų yra uždraustas vartoti daugelyje pasaulio šalių, taip pat ES valstybėse“, – pridūrė specialistė, ragindama vartotojus prieš įsigyjant maisto papildus būti budriems – atidžiai įvertinti maisto papildo etiketėje pateikiamą informaciją.
Naujovė – privaloma registruoti visus maisto papildus
Iki šių metų pradžios reikėjo notifikuoti (registruoti) tik tuos maisto papildus, kurie buvo įvežami ne iš ES šalių, todėl vartotojas, įsigydamas produktą, pagamintą ES, negalėjo būti tikras, ar tas produktas platinamas legaliai, ar etiketėje pateikiama tiksli informacija. „Nuo šių metų sausio 1 dienos mūsų tarnyba perėmė maisto papildų notifikavimo funkciją ir nepriklausomai nuo to, kokia šalis juos pagaminusi, sudarė Lietuvoje platinamų maisto papildų sąrašą, – apie naujoves informavo VMVT specialistė. – Taigi dabar yra notifikuojami (registruojami) visi į rinką tiekiami maisto papildai. Taip vartotojai turi galimybę rasti informaciją apie visus šiuos produktus“. Kalbėdama apie maisto papildų ženklinimą ir reklamą L. Misiūnaitė dar kartą pabrėžė, kad yra draudžiamos bet kokios užuominos apie jų gydomąsias ir profilaktines savybes. Tiesa, esą numatyta ir išimčių. „Tam tikra apimtimi leista vartoti teiginius apie maisto papildų sveikumą – apie tam tikros medžiagos vartojimo ryšį su sveikata, organizmo funkcijomis, – pridūrė ji. – Bet tokie teiginiai yra labai griežtai reglamentuoti, leidimą juos vartoti išduoda tik Europos Komisija. Dauguma leidžiamų naudoti teiginių apie maisto papildų sveikumą yra pateikti EK patvirtintame Reglamente 432/2012. Tiesa, dabar jau yra priimtas šio Reglamento pakeitimas, kuriuo pakoreguotos leidžiamų vartoti sveikatingumo teiginių formuluotės lietuvių kalba“. Naujojoje Reglamento redakcijoje dėl sveikatingumo teiginių vartojimo dauguma pakeitimų esą yra susiję su ankstesniame variante vartotu angliško žodžio contributes vertiniu „svarbus“. „Dar 2012 metų birželį Briuselyje vykusiame pasitarime Europos Sąjungos valstybių narių ekspertai nusprendė, kad angliškas žodis contributes neturėtų būti verčiamas kaip „svarbus“, – pasitarimo išvadas pakomentavo L. Misiūnaitė. – Lietuvių kalboje šio angliško žodžio mintį ir prasmę labiausiai atitinka išsireiškimas „padeda palaikyti“, mat deklaruojamas tam tikros medžiagos poveikis sveikatai yra tikėtinas, tačiau kartu pažymima, kad organizmo funkcijas lemia daug kompleksinių veiksnių ir vienos medžiagos vartojimas iš esmės negali pakeisti ar pagerinti organizmo funkcijų. Pavyzdžiui, naujai priimtame Reglamente (ES) Nr. 274/2014) teiginys „vitaminas A svarbus normaliai odos būklei palaikyti“ pakeistas teiginiu „vitaminas A padeda palaikyti normalią odos būklę“. Toks užrašas, ekspertų nuomone, vartotojui aiškiau parodo, kad vitaminas A yra tik vienas veiksnių, lemiančių odos būklę, nes jai įtakos turi ir gyvenimo būdas, ir aplinkos veiksniai. Kitaip sakant, vitamino A vartojimas gali tik padėti išlaikyti normalią odos būklę, o ne garantuoja tam tikrus esminius odos būklės pokyčius“. Sveikatingumo teiginių, leidžiamų vartoti maisto papildų ženklinime ar reklamoje, pakeitimai įsigaliojo nuo šių metų balandžio 9 dienos, tačiau anksčiau paženklintus maisto papildus leista išparduoti.
Valstybinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistų rekomendacijos:
• Prieš perkant maisto papildus būtina pasitarti su gydytoju ar mitybos specialistu – tik tada maisto papildas geriausiai atitiks organizmo poreikius.
• Ant maisto papildo pakuotės bei maisto papildo reklamoje draudžiama rašyti apie gydomąjį ir profilaktinį poveikį.
• Būtina atidžiai perskaityti maisto papildo etiketę, ypač – jo sudėtį ir informaciją apie sudedamųjų dalių kiekius.
• Perkant maisto papildus vaikams būtina atkreipti dėmesį, kokio amžiaus grupei maisto papildas yra skirtas.
• Reikia būti atsargiems, jei maisto papildo sudėtyje yra medžiagų iš egzotinių augalų. Patartina pasidomėti jų poveikiu.
• Sportuojantys žmonės, prieš pradėdami vartoti maisto papildus, turi įvertinti savo mitybą, fizinį krūvį ir papildą rinktis tik pasitarę su specialistu.