Šiuo metu žinoma daugiau kaip tūkstantis pavadinimų maisto priedų, o
Lietuvoje leidžiama vartoti 380. Jie dedami norint išvengti gedimo ir pailginti
maisto produkto realizacijos terminą, kuriant naujas receptūras, įdiegiant
naujas technologijas. Jie visi turi E numerį pagal EEB numeraciją. Psaidomėkime
plačiau apie maisto priedus.
Kas tas – maisto priedas?
Tai medžiaga, kuri nėra vartojama kaip atskiras maisto produktas ir kaip tipinė
maisto produktų sudedamoji dalis, neatsižvelgiant į tai, ar ji turi mitybinę
vertę, ar jos neturi. Ir kuri sąmoningai įdėta į maisto produktus dėl
technologinių tikslų (gamybos, perdirbimo, apdorojimo, pakavimo, gabenimo ar
laikymo) tampa pati ar jos dariniai tokių maisto produktų sudėtine dalimi.
Maisto priedai – tai yra medžiagos, kurios tikslingai dedamos į maistą gamybinio
proceso metu ir suteikia maistui pageidautinių technologinių arba juslinių
savybių. Jie visi turi E numerį – maisto priedo numeris pagal EEB numeraciją.
Maisto priedų klasifikacija
Tai: dažikliai (E100 – E199); konservantai (E200 – E299); antioksidatoriai (E300
– E399); skonį bei aromatą stiprinančios medžiagos; saldikliai (E900 – E999);
emulsikliai ir stabilizatoriai (E400 – 499, E1400 – E1499); tirštikliai;
skaidrikliai; antiflomengai – medžiagos, kurios yra naudojamos skysčių putojimui
mažinti; rūgštingumą reguliuojančios medžiagos.
Daugelis maisto priedų yra organizmo toleruojami ir gali būti vartojami be
apribojimų
Tai: natūralūs maisto priedai – acto rūgštis (E 260), pieno rūgštis (E 270),
obuolių rūgštis (E 296), askorbo rūgštis arba vitaminas C (E 300), lecitinai (E
322), citrinų rūgštis (E 330), pektinas (E 440), tirštinimo medžiagos, gaminamos
iš augalų: agaras (E 406), karageninas (E 407), saldžiųjų ceratonijų derva (E
410), guaro derva (E 412), dažikliai: kurkuminas (E 100), chlorofilai (E 140),
karotenai (E160 a), burokėlių raudonasis (E 162), paprikų ekstraktas (E 160c),
karamelės spalvos (E 150) ir daugybė kitų.
Penki geriausi maisto priedai
* F322 (lecitinas)
Tai emulsifikuojamoji medžiaga, dažnai naudojama vandeniui ir riebalams
sujungti. Lecitiną galima gaminti iš kiaušinių ar sojų. Jo yra margarine,
majoneze, leduose, šokolade, kepiniuose, sausainiuose.
Lecitinas yra maistingas ir netoksiškas, jis naudojamas smegenų veiklai
pagerinti, tačiau gali būti gaminamas ir iš genetiškai modifikuotų sojų pupe1ių.
* E300 (askorbo rūgštis)
Tai natūralus antioksidantas, neleidžiantis maistui rūgti ir apkarsti. Jo yra
keptuose ir konservuotuose produktuose, džiovintose bulvėse, pieno milteliuose,
koncentruotose vaisių sultyse, kūdikių maiste.
Askorbo rūgštimi chemijoje vadinamas vitaminas C, jį vartoti saugu ir sveika.
* E967 (ksilitolis)
Tai: iš beržų gaminamas dirbtinis saldiklis. Pasižymi švelniu mėtų skoniu. Jo
yra kramtomojoje gumoje, burnos gaivikliuose.
Įrodyta, kad ksilitolis naikina dantų ėduonį sukeliančias bakterijas. Šiuo metu
tikrinama prielaida, kad vaikai, kurių motinos nėštumo metu kramtė kramtomąją
gumą, neserga dantų ėduonimi.
* K E306 (vitaminas E)
Tai natūralus antioksidantas, gaunamas iš sojų pupelių, daigintų grūdų ar
medvilnės sėklų. Jo yra majoneze, margarine, dešroje, desertuose.
Vitaminas E yra svarbiausias riebaluose tirpus antioksidantas, jis padeda
sumažinti vėžio ir širdies ligų pavojų. Valgydami jo gauname nedaug, todėl
reikėtų vitaminą vartoti kaip maisto papildą.
* E101 (riboflavinas)
Tai natūrali dažomoji medžiaga (maistinis dažiklis). Jo yra padažuose,
fermentiniame sūryje, gaiviuosiuose gėrimuose.
Riboflavinas (kitaip vitaminas B2) yra svarbi maisto medžiaga, jį vartoti saugu
ir sveika.
Blogiausi maisto priedai
* E 220—227 (sieros dioksidas ir sulfitai)
Tai nuo bakterijų, rūgimo ir apkartimo apsaugančių konservantų grupė. Jų yra
džiovintuose vaisiuose, džiovintuose kokoso riešutuose, sausuose milteliuose
pyragams kepti, dešroje, skanėstuose, vyne, aluje.