+1
-0
+1
Maža burnos opelė gali sukelti didelių problemų

Tikriausiai ne kartą tekę patirti, kaip skausmingos erozijos burnoje netrunka tapti skausmingomis opomis arba žaizdelėmis. Jos sukelia tikrai labai nemalonius pojūčius: trukdo valgyti, gerti skysčius, valytis dantis, miegoti, kalbėti.

Burnos opelių gali atsirasti bet kuriuo gyvenimo momentu, vis dėlto statistika rodo, kad jos dažniau kamuoja somatiškai sveikus vaikus ir paauglius bei moteriškosios lyties atstoves. Nuo burnos opelių sukeliamo diskomforto neapsaugotas nei vienas. Kada jas galima gydytis namuose, o kada jau reikėtų kreiptis į gydytoją?

Retkarčiais atsirandančios opelės, ypač kai žinoma jų susiformavimo priežastis, dažniausiai nieko blogo nerodo. Įprastai trumpalaikės opelės atsiranda dėl mechaninio, terminio ar cheminio burnos gleivinės pažeidimo. Opelė ant liežuvio ar skruosto gali atsirasti įsikandus. Opelė ant dantenų atsiranda susižeidus dantų šepetėliu. Opelės ant gomurio gali susiformuoti net ir vieną kartą pavalgius itin kieto ir aštraus maisto, pavyzdžiui, keptos duonos su čili prieskoniais. Įvairias burnos gleivinės vietas gali pažeisti netinkama dantų plokštelė, blogai pritaikyti protezai, nuskilęs danties kampas ir pan.

Burnos žaizdelių susiformavimo riziką net dvigubai padidina tokių burnos higienos priemonių naudojimas, kuriose yra natrio laurilsulfato. Tai gana agresyvi medžiaga, kuri neigiamai veikia burnos gleivinę. Pasirodo, kad kai kuriose šalyse ši medžiaga kosmetikos priemonėse netgi uždrausta. Todėl prieš perkant dantų pastą, visuomet labai naudinga pasitikrinti, ar jos sudėtyje nėra natrio laurilsulfato, dar trumpinamo trimis didžiosiomis raidėmis „SLS“. Burnos gleivinę neretai pažeidžia burnos skalavimo skysčiai su alkoholiu, labai kieti dantų šepetėliai, tam tikras maistas, kuriame yra alergenų.

Smulkios burnos opelės gali atsirasti dėl virusinių ligų. Opelės kai kada būna ir grybelinės kilmės. Tokiu atveju labai svarbus tinkamas gydymas. Taigi opelių susiformavimo priežasčių, švelniai tariant, gali būti tūkstantis ir viena. Svarbiausia stengtis palengvinti gijimą ir taikyti tinkamas profilaktikos priemones. Svarbiausios jų – pilnavertė mityba, streso vengimas, adekvatus esamų ligų gydymas, anemijos profilaktika ir panašiai.

Jei opelės nedidelės (jų diametras neviršija 10 mm), tuomet tokios opelės paprastai užgyja per 1-2 savaites. Pirmosios gijimo dienos įprastai būna skausmingos ir asmeniui sunkiau valgyti bei valytis dantis. Vis dėlto dantų valymosi atsisakyti negalima – burnos higiena tik dar svarbesnė, nes ji sumažina antrinės bakterinės infekcijos ir kitų komplikacijų tikimybę. Tol, kol gyja opelės, reikėtų rinktis švelnesnį ir minkštesnį maistą. Jis jokiais būdais negali būti per karštas, per sūrus, per rūgštus, per aštrus ar per kietas. Smulkios opelės dažniausiai užgyja be jokių liekamųjų reiškinių, t.y., po jų paprastai nelieka randų. Gijimą palengvina Anaftin gelis. Anaftin gelis rekomenduojamas esant pavienėms burnos opoms ir lokalizuotoms žaizdoms. Dėl ilgo antgalio gelio galima užtepti tiesiai ant aftos. Skirtas suaugusiesiems ir vaikams, jei jie gali tinkamai naudoti gaminį.

Anaftin gelis padeda kontroliuoti mažų burnos pakenkimų sukeliamą skausmą, pavyzdžiui, atsirandantį išsivysčius aftiniam stomatitui, aftinėms opoms, taip pat mažiems ortodontinių plokštelių ir netinkamai pritaikytų protezų sukeltiems pakenkimams. Gelis taip pat tinkamas išplitusių aftinių opų atvejais.

Ypatingai susirūpinti reikėtų tuomet, kai atsiranda itin didelių ar itin gilių opelių arba kai nespėjus užgyti vienoms opoms atsiranda kitų opų. Kad opos didelės, sakoma tuomet, kai jų skersmuo viršija 1 cm arba 10 mm. Tokios opos gali pažeisti ne tik viršutinį burnos gleivinės sluoksnį, bet ir pogleivį. Jos gyja itin sunkiai. Gijimas gali trukti net ir kelis mėnesius, o po to gali likti ir randų.

Taigi dėl opų atsiradimo burnoje reikėtų susirūpinti tuomet, kai opos labai didelės ir gilios, jos sunkiai gyja arba iš viso negyja, tarkime, burnos žaizdelė niekaip neužgyja bent per 3 savaites.  Tokiu atveju būtina kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti burnos vėžio, įvairių sisteminių ir (arba) infekcinių ligų požymis.