Kuo mažiau centimetrų ir kilogramų, tuo geriau – toks požiūris į kūno
sudėjimą išėjo iš mados. „TimeOut“ ieško šiuolaikinės idealios figūros formulės.
Atėjo paplūdimio sezonas – vienos, norėdamos atsikratyti nereikalingų kilogramų,
laikosi griežtos dietos, kitos, siekdamos atrodyti patraukliau, dienas leidžia
treniruoklių salėje. Rezultatas gali būti paprastas – konfliktas tarp kūno
formos ir jo turinio. Svarbiausios priežastys – neteisingi idealai ir netinkamas
požiūris į šį reikalą.
Ne tie idealai
Ryškus jų pavyzdys – moteriškos figūros formulė 90/60/90. Pasak sporto klubų
tinklo „World Class“ dietologės Galinos Anisenijos, ji turi mažai ką bendro su
realia padėtimi – toks kūno sudėjimas europietėms nebūdingas: „Galiausiai, ėmusi
lieknėti, kad nusikratytum centimetrų nuo klubų, atsikratai jų ir nuo krūtinės.
Nori, kad šioji padidėtų – didėja ir pilvas“.
Dar viena ne itin tiksli formulė, kurią mums dažnai bando įpiršti – kūno masės
indeksas: svoris (kilogramais) dalijamas iš ūgio (metrais) kvadratu. Manoma, kad
geras diapazonas – nuo 18,5 iki 25. Tiesa, pagal šią schemą Arnoldą Švarcnegerį
geriausiais jo metais buvo galima pavadinti nesveikai nutukusiu žmogumi.
Užtat svorio deficitą ši formulė diagnozuoja visai neblogai. Kūno masės indeksas
naudotas atrenkant manekenes dalyvauti Madrido mados savaitėje: balas pakilti
ant podiumo buvo 18. O pavyzdžiui, Kate Moss kūno masės indeksas – vos 14.
Patikimos formulės
Anot Eduardas Vinogradovo, vieno sporto klubo treniruoklių salės vadybininko,
dabar kur kas daugiau dėmesio skiriama ne centimetrams, o raumenų ir riebalų
masės santykiui. Jei jis teisingas, žmogus ne tik gerai atrodo, bet ir puikiai
jaučiasi.
Pavyzdžiui, žemutinė iki trisdešimties metų vyro riebalų masės riba – trys
procentai nuo kūno masės, viršutinė – dvylika („penketui“), penkiolika
(„ketvertui“) ir devyniolika su puse („trejetui“).
Jei riebalų masės daugiau, išauga aterosklerozės rizika, jei mažiau – kone
visada kyla problemų su endokrinine sistema. Moterims iki trisdešimties metų
minimali riba – aštuoni procentai, maksimali – 19, 22 ir 25% atitinkamiems
įvertinimams.
Iš akies nustatyti riebalų ir raumenų masės santykio neįmanoma. Tai daroma
specialiais įrenginiais.
Sveikas protas ir saiko jausmas
„Rezultato sunku pasiekti tik pakoregavus mitybą“, – sako G. Anisenia. Žinoma,
laikantis griežtos dietos galima greitai numesti svorio, bet kilogramai nyks
daugiausia raumenų sąskaita.
Grįžus prie įprastos mitybos, jie taip pat greitai sugrįš, bet jau riebalinių
audinių pavidalu, ir žmogus taps dar pilnesnis, nei buvo: raumenų jis turės jau
mažiau, bet užtat sulėtės metabolizmas, vadinasi, kaupsis daugiau riebalų. Taigi
laikantis dietos sportuoti būtina. Kaip?
Pirmiausia reikia padirbėti su kardiotreniruokliais – jie degina riebalų masę,
be to, gan efektyviai – nustatant vidutinį treniruočių efektyvumą. Šiuos
užsiėmimus derėtų papildyti jėgos treniruotėmis – jos padės išlaikyti arba
padidinti raumenų masę.
Čia svarbiausios taisyklės – nedaryti daugiau nei dešimties pakartojimų vienos
sesijos metu ir nesilankyti treniruoklių salėje per dažnai – naujokams visiškai
užtenka trijų treniruočių per savaitę.
Esmė ta, kad raumenys auga ne treniruočių metu, o kai organizmas ima po jų
atsigauti. Taigi mūsų pagrindiniai sąjungininkai kelyje į gražią ir harmoningą
figūrą – sveikas protas ir saiko jausmas.