Nežinau, kodėl taip yra – kuo senyn, tuo blogiau miegu. Sunku užmigti, kartais ryte atrodo, kad per visą naktį nė bluosto nesudėjau. Dieną neišsiverčiu be pogulio, bet po jo suima keistas nerimas. Patarkit, kas padėtų užmigti. Įdomu būtų daugiau sužinoti ir apie taisyklingą galvos padėtį – konkrečiai kurioje pusėje – šiaurės, rytų, pietų ar vakarų – turėtų būti galva miego metu?
Marijonas, 68 metai
Atsako specialistė: Žmonės dažnai klausia, kokią galvos padėtį rekomenduotume miegant. Iš tiesų, moksliškai pagrįstų tyrimų, įrodančių, kad sveikiau miegoti galvą atsukus į šiaurę, pietus, rytus ar vakarus, nėra. Geram miegui sveika būtų kasdien tuo pačiu metu gultis ir keltis. Trys keturios valandos prieš einant gulti fizinis aktyvumas nerekomenduojamas, nebent pasivaikščiojimas iki lengvo išprakaitavimo, kuris tikrai pakels nuotaiką ir pagerins miegą. Kad “prisikimšus” pilvą blogai miegam, žinom visi, tačiau eiti miegoti visiškai tuščiu skrandžiu irgi nepatariama, todėl lengva užkandėlė prieš miegą nepamaišys. Tarkim, pusė banano ar trečdalis stiklinės pieno, nes manoma, kad aminorūgštis triptofanas, kurios yra piene, gali padėti užmigti. Vėlgi, skysčių kiekis neturėtų būti per didelis, nes tuomet dažniau kelsimės šlapintis. Miegamajame neturėtų būti jokių dirginančių prietaisų – nei televizoriaus, nei kompiuterio. Ši patalpa turi būti skirta tik miegui. Televizoriaus žiūrėjimas ar darbas kompiuteriu maždaug dvi valandos prieš miegą nerekomenduojamas. Tie, kas skundžiasi nemiga, gali susigalvoti kokį ritualą prieš užmiegant. Tai galėtų būti ir drungnas dušas, lengvi skaitiniai, viskas, kas atitrauktų nuo dienos rūpesčių ir darbų. Įrodyta, kad lengviau užmiegama, kai kūnas yra lengvai sušilęs. Siūlyčiau prieš miegą bent kojas šiltame vandenyje pamirkyti ar pagulėti šiltoje vonioje. Jei miego aplinka vėsesnė, vyresniam žmogui pravartu užsidėti miego kepuraitę. Įrodyta, kad nuolatinis triukšmas yra geresnis miegui nei kintantis. Jei trukdo šuns lojimas ar gatvės šurmulys, įsijunkite ventiliatorių, kurio nuolatinis burzgimas maskuoja kintantį triukšmą ir miegui didesnės įtakos neturi. Tiems, kurie skundžiasi sunkiai užmiegantys, visai nerekomenduojama miegoti dienos metu, nes tai gali apsunkinti miego kokybę naktį. Jei yra tvarkingas poilsio ir darbo režimas, darbingo amžiaus žmogus net neturėtų jausti dienos pogulio poreikio. Tačiau lengvą fiziologinio mieguistumo “duobę” tarp antros ir ketvirtos valandos po pusiaudienio pajunta beveik visi.
Sapiegos ligoninės (Vilnius) Miego sutrikimų laboratorijos gydytoja Raminta Masaitienė:
– Reikėtų žinoti, kad su amžiumi miego struktūra keičiasi. Iki 6 su puse valandos trumpėja miego laikas, tačiau žymiai padaugėja budimų ir būdravimų prabudus.
Vyresnis žmogus atsimena nemažą budimų skaičių. Jei tarp dviejų budimų yra mažiau kaip valanda miego, gali atrodyti, kad ir nebūta užmigus. Kadangi žmonėms atrodo, jog jie miega gerokai mažiau nei iš tikrųjų, kartais nerimaujama truputį perdėtai. Neretai miego deficitas, kurio galbūt net nėra, savijautai kenkia mažiau nei perdėtas susirūpinimas. Jei yra sunku užmigti naktį prabudus, nerekomenduojama degti šviesos, žiūrėti į laikrodį ir be reikalo nervintis, nes bunda visi, tik jauni prabudimų neatsimena.
Persimiegoti yra lygiai taip pat nesveika kaip ir neprimiegoti. Vidutinė miego trukmė darbingo amžiaus žmogui yra 7-8 valandos, o kaip sakiau, vyresniam – šiek tiek mažiau.
Lietuvos sveikata