Nedrąsus vaikas. Kaip jam padėti

Nedrąsių vaikų būna gana daug. Įprastoje erdvėje trykštantys sąmoju,
išradingumu, atsidūrę tarp svetimų, jie visiškai kitokie: nepaleidžia tėvelių
rankos,net trumpam nepasilieka su bendraamžiais,bijo net pasisveikinti su
tėvelių pažįstamais…Tai tyleniai, bailiukai… – tokiais ir panašiais
epitetais apibūdinami mažyliai, nepajėgiantys nugalėti aplinkos baimę.Tokių
vaikų tėveliai grupės ar klasės susirinkimuose girdi tik pagyrimus: jų mažylis
nekelia auklėtojoms jokių problemų – yra tylus, paslaugus, pavyzdingas. Bet
šis kultūringas vaikas dažnai širdutėje slepia skaudžius savo išgyvenimus –
dėl savo įgimto per didelio jautrumo jam sunku susirasti draugų, sunku bendrauti
su aplinkiniais.

Nedrąsūs vaikai ilgai jaučia nepilnavertiškumo kompleksą, trukdantį jiems
atskleisti savo gebėjimus,išbandyti save.Ilgainiui nepasitikėjimas savo jėgomis
gali atsiliepti mokslui, karjerai, šeimyniniam gyvenimui. Labai žemas savęs
vertinimas trukdo jiems vystyti gebėjimus.

Laimei, daugelis vaikų , bėgant metams, savo nedrąsumą, nepasitikėjimą savo
jėgomis įveikia.Bet buvę tyleniai ,prisimindami savo vaikystėje išgyventus
jausmus,apgailestauja, kad ši jų būsena neleido būti laimingiems: jie neturėjo
draugų, kai kurių bendraamžių buvo išjuokiami, nemokėję apginti savęs.

Tokiems ypač jautriems vaikams turi padėti suaugusieji.Ir kuo anksčiau, tuo
geriau. Psichologai nurodo tokios būsenos atsiradimo dvi priežastis – kai kurių
nedrąsa būna paveldėta iš tėvelių,kiti ją įgyja susiklosčius tam tikrom
aplinkybėm.

Kartą pradinių klasių mokytoja sunerimo dėl Dalytės klausos – į užduodamus
klausimus mergaitė neatsakinėdavo. Mokytojai atrodė, kad antrokėlė jų
neišgirsta.Tiesa, tekstą ji skaitė gana gerai, taisyklingai tardama garsus, bet
jį atpasakodavo labai nerišliai, neraiškiai.Mokytoja, pasitarusi su psichologu,
nustatė mergaitės atsilikimo priežastį – ji bijojo kalbėti girdint visai
klasei.Patyrinėjus Dalytės elgesį, išaiškėjo jos nedrąsa bendraujant ir su
klasės draugais: ji niekada neprisijungdavo prie žaidžiančių, nelankė būrelių.
Mokytoja vylėsi, kad vyresnėse klasėse ji ,,išaugs“ savo bėdą.Tačiau ir
penktoje klasėje Dalytės charakteris nepasikeitė. Psichologas, įsigilinęs į
mergaitės gyvenimo sąlygas, jos šeimos klimatą, nustatė kelias priežastis,
vertusias mergaitę užsidaryti savame pasaulyje.Pašalinus jas, mergaitė atgavo
dvasinę pusiausvyrą, pradėjo bendrauti su kitais.

KOKIOS PRIEŽASTYS FORMUOJA VAIKO NEPASITIKĖJIMĄ SAVO JĖGOMIS?

Prigimtis. Dažniausiai bent vienam tėveliui būdingas padidintas
jautrumas arba sociofobija.Tad nesistebėkite savo vaikučio nedrąsa.

Išgyventi stresai. Užsisklęsti savyje vaikas gali po patirto
streso: po viešo pažeminimo, gyvenamosios vietos, darželio, mokyklos pakeitimo,
po skaudžių tėvų skyrybų.

Netinkamas auklėjimas šeimoje. Vaiką labai negatyviai veikia
tėvų kritika, moralizavimas, ypač stebint svetimiems.Labai griežtai
kontroliuodami vaiko elgesį, tėvai reikalauja tik beatodairiško paklusnumo,
visiškai ignoruodami vaiko norus, užmiršdami jį pagirti, ,,priglausti“.

Patyčios mokykloje.Jeigu mokykloje( klasėje) kuriama atmosfera,
kurioje leidžiama lyderiauti grupelei vaikų, kenčia ,,tyleniai“, iš kurių
dažniausiai pradeda tyčiotis ,,galingieji“.Netiesiogiai prie žeminimo prisideda
ir mokytoja, viešai aptarinėdama ,,tylenių“ nesėkmes, lygindama jų įvertinimus
su kitų mokinių pasiekimais.

KAIP PADĖTI NEDRĄSIAM VAIKUI?

Pakalbėkite apie savo vaikystėje išgyventą baimės būseną. Tyrimų
rzultatai nurodo, kad net 50% suaugusiųjų laiko save nedrąsiais, tačiau šią
savybę jie įveikia, nes reikia bendrauti su kitais, atlikti įvairius oficialius
pavedimus ir t.t.Tėveliai turėtų nuoširdžiai prisipažinti vaikui, kad vaikystėje
jie išgyveno panašius jausmus, bet palaipsniui įveikė baimę.Reikėtų prisiminti
vaikystės epizodus, iliustruojančius baimės nugalėjimą.

Parodykite savo norą padėti vaikui. Nugalėti savo baimę vaikui
padeda tikslingas ir nuoširdus tėvų pokalbis su juo.Papasakokite,kokias vidines
kančias patirdavote vaikystėje siunčiamas pas kaimyną, kaip jums būdavo sunku
bendrauti su svetimais žmonėmis. Net ir dabar, atlikdamas kai kuriuo pavedimus
įstaigoje,jūs turite nugalėti savo baimę, įveikti save.Šitokie pokalbiai su
vaiku leis jam atverti savo širdelę, aptarti iškilusias problemas.

Su vaiku aptarkite bendravimo su aplinkiniais naudą.
Bendraudami su mažyliu, konkrečiais pavyzdžiais įrodykite, kaip jam padės baimės
nugalėjimas: išdrįsęs kalbėtis žaidimų aikštelėje su berniukais, jis įgis naujų
draugų, pakalbinus ir pasiūlius žaisti drauge su jos atsinešta lėlyte,
tikriausiai bus dėkinga grupės draugė ir t.t.Pasakokite apie save vaikystėje,
kaip jums įvairiose situacijose pavyko įveikti baimę.

Neprilipinkite vaikui nedrąsuolio etiketės. Su vaiku reikia
nuolat kalbėti apie tai, kad jis pajėgus įveikti savo nedrąsumą, kad tai tik
laikina jo būsena. Jokiu būdu jo paties nevadinkime tyleniu, bailiuku, bijančiu
svetimų…Ypač girdint kitiems.Teigdami: ,,Jis labai nedrąsus“, ,,Jis mūsų
bailiukas“,jūs tarsi užprogramuojate savo vaiko elgesį.

Žaiskite žaidimus,padedančius įveikti baimę. Sukurkite
situaciją, kurioje, tarkim, bailusis zuikutis turi nugalėti baimę ir prakalbinti
kitus žvėrelius. Tegu vaikutis pats sugalvoja, kokiu būdu zuikutis išspręs savo
problemą.

Nurodykite konkretų tikslą. Psichologai rekomenduoja nedrąsiam
vaikučiui skirti konkrečią užduotį.Pavyzdžiui, pristatyti klasei perskaitytą
knygą,pasiūlyti draugams žaisti įdomų žaidimą arba prisijungti prie jų.Nebijoti
aktyviai dalyvauti pamokoje, kelti ranką, paklausti mokytojo.Tėvai galėtų
specialiame kalendoriuje pasižymėti pastabas apie užduočių atlikimą.

Džiaukitės kiekvienu vaiko laimėjimu. Nors mažiausios vaiko
pastangos turėtų sulaukti pagyrimo ir net mažyčių dovanėlių: nueikite su juo į
kiną, kavinę, nupirkite gardumynų – apdovanokite tuo, kas vaiką padarytų
laimingą.Jokiu būdu nesmerkite mažylio, jei jam nepavyko įveikti baimės – kitą
kartą tikrai pasiseks.

Stebėkite savo vaikutį: jeigu jokie išbandyti metodai nepadeda , reikėtų
kreiptis į psichologą, turintį patirtį dirbant su tokiais vaikučiais.

Vaikų baimę galima įveikti visai komandai dirbant išvien: apie jo būseną turėtų
galvoti ir specialistas, ir tėveliai, ir kiti šeimos nariai.Norint, kad vaikutis
būtų laimingas, reikia kiek galima daugiau bendrauti su mažyliu, jam padėti.

Marija Eimanienė