Nepažįstamų žmonių baimė

Nepažįstamų žmonių baimė – tai komplikuotos brandos požymis. Jau dviejų
mėnesių kūdi­kis rodo meilumą mamai ar tėčiui, vėliau, iki šešių mėnesių, jis
teigiamai reaguoja beveik į visus suaugusius. Ir pažįstamus, ir ne, mažylis
laiko žmonėmis, galinčiais patenkintijo poreikius. Tačiau dažnai, kai kūdikiui
sueina aštuoni devyni mėnesiai (nors „nepažįstamų baimė“ — taip oficialiai
vadinamas šis reiškinys — gali prasideti ir šešių mėnesių ar net anksčiau),
pradeda suprasti, kad jį prižiūri mama, tėtis ir galbūt dar vienas kitas
pažįstamas asmuo; kad turėtų glaustis būtent prie šių žmonių bei vengti
kiekvieno, kuris gali juos išskirti. Šiuo periodu net senelės ir auklės gali
būti atstumiamos, kūdikis desperatiškai kabinasi į tėvus (ypač tą, kuris
daugiausia rūpinasi).

Suėjus metukams, vaikas gali liautis vengęs nepažįstamų: maždaug 2 iš 10 kūdikių
šito apskritai nepatiria (galbūt todėl, kad šie mažyliai lengvai prisitaiko prie
įvairių naujų situacijų) arba tai taip greitai praeina, jog lieka nepastebėta.
Jeigu jūsų dukrelė arba sūnelis vengia svetimų žmonių, neverskite jų bendrauti.
Draugams ir giminėms paaiškinkite apie kūdikių baikštumo periodą ir pasiūlykite
iš karto neimti ant rankų, pabandyti įveikti priešinimąsi pamažu — tegul
nusišypso, pakalbina, pasiūlo žaislą, kol mažylis saugiai sėdi ant jūsų kelių.
Galbūt po truputį jis apsipras, o jeigu ir ne, tai bent jau neverks ir nepatirs
neigiamių emocijų.

Jeigu jūsų vaikas nebenori matyti seniai dirbančios auklės, galbūt nurims, kai
jūs išeisite. Jeigu auklė nauja, jums gali tekti pabūti kurį laiką kartu, kol
kūdikis nurims. Jeigu jūsų atžalėlė, palikta su aukle nervinasi, metas pamąstyti
apie jos priežiūrą. Galbūt jūsų kūdikiui neužtenka auklės skiriamo dėmesio ir
meilės? Galbūt vaikas bijo svetimų žmonių? Kai kurie kūdikiai gali verkti
ištisas valandas, jeigu mamos nėra šalia. Tokiu atveju, jei tik įmanoma, jūs
turėtumėte kuo ilgiau būti su vaiku, kol praeis ši „mamos norėjimo“ fazė.