Daugybę laiko praleidžiame prie kompiuterio – tiek laisvalaikiu, tiek darbo metu. Netinkamas darbas su kompiuteriu vargina, išsausina akis, išsivysto taip vadinamas „sausų akių“ sindromas.

Sausų akių sindromas išsivysto tuomet, kai akys dėl ašarų plėvelės sutrikimo nepakankamai drėkinamos. Ašaros atlieka daug funkcijų – drėkina akis, saugo jas nuo dirginimo, infekcijų, išplauna iš akies smulkius svetimkūnius ir medžiagų apykaitos produktus, aprūpina rageną deguonimi ir taip ją maitina bei išlygina ragenos paviršiaus netolygumus, kas svarbu geram regėjimui. Kai akis ašarų gamina nepakankamai ar pakinta jų sudėtis, – akis išsausėja, tampa nemaitinama bei neapsaugota nuo žalingų išorės veiksnių.
 

Bet ar tikrai „sausų akių sindromas“ išsivysto tik nuo netinkamo darbo su kompiuteriu?

Darbas su kompiuteriu – neatsiejama kasdienybė ir tikrai ne naujiena. Tačiau iki šiol neišmokstame tinkamai dirbti su kompiuteriu, kai jau prisėdame prie jo tai ir pakylame po kiek tai valandų…

O juk įrodyta, kad akių nuovargis tiesiogiai priklauso nuo nepertraukiamo darbo su kompiuteriu laiko: kuo ilgiau neatsitraukdami dirbame kompiuteriu, tuo stipriau vargsta akys. Tada rečiau mirksima ir akys laipsniškai sausėja.

Paprastai per vieną minutę žmogus sumirksi 20 – 22 kartus. Pvz., dirbant su kompiuteriu, mirksima mažiau nei 10 kartų per minutę. Tai lemia nepakankamą akies drėkinimą, dirgina akis.

Rekomenduojama nesėdėti ilgai prie kompiuterio, tačiau, jeigu tai neišvengiama, reikia laikytis keleto taisyklių:

Pirmoji – būtina daryti pertraukėles! Lietuvos higienos normose yra nurodoma, kad kiekvienai darbo kompiuteriu valandai turi būti skiriama 10 minučių pertraukėlė, per kurią žvilgsnį reikia nukreipti į kokį nors objektą, esantį ne arčiau kaip už 6 metrų nuo akių.

Kompiuterio ekranas turėtų stovėti tiesiai prieš akis, nuo jų nutolęs maždaug per pusę metro. Kompiuterio monitorius turėtų būti kokybiškas. Galima naudoti akinius su antirefleksine danga.

Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad šviesos šaltiniai (langai, permatomos arba peršviečiamos pertvaros, ryškiai dažyti įrenginiai arba sienos) neakintų, kuo mažiau atspindėtų šviesą vaizduoklyje ir nesukeltų akių nuovargio.

Darbo kėdė turi būti stabili, leidžianti darbuotojui laisvai judėti bei pasirinkti patogią kūno padėtį.

Darbo stalo paviršius turi būti mažai atspindintis.

Nors visi dabar gaminami monitoriai yra žemo elektromagnetinio spinduliavimo lygio ir turi specialią apsauginę dangą, akis vargina tiesioginių šviesos šaltinių atšvaitai monitoriuje, neryškus vaizdas ekrane.

Prieš

Akių sausėjimą sukelia ne tikm darbas su kompiuteriu, bet ir daugelis kitų veiksnių:

amžius –75 proc. vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių galima diagnozuoti sausų akių sindromą dėl su amžiumi susijusio ašarų liaukų funkcijos pablogėjimo;
hormonų pokyčiai – nėštumo, laktacijos, menopauzės metu gali sumažėti ašarų gamyba;

aplinkos sąlygos – dulkės, dūmai, smogas, lakai, dažai, kosmetinės priemonės ardo ašarų plėvelę; taip pat centrinis šildymas, kondicionieriai, ventiliatoriai, vėjas, saulė, šaltis – pagreitina ašarų plėvelės garavimą;

padidėjusi akių įtampa – ilgalaikis skaitymas ar televizoriaus žiūrėjimas, darbas prie kompiuterio, vairavimas – retina mirksėjimą, ir ašarų plėvelė laiku neatsinaujina;

įvairios reumatinės, endokrinologinės, hematologinės, autoimuninės, sisteminės, alerginės ir kitos ligos siejamos su sausų akių sindromu; taip pat kitos akių ligos, operacijos ar vartojami akių lašai bei nešiojami kontaktiniai lęšiai;
vaistų – kortikosteroidų, antihistamininių, kontraceptinių, diuretikų, raminamųjų, analgetikų, kraujospūdį mažinančių – sukeliamas šalutinis poveikis gali būti sausų akių sindromas.

Jei tik įmanoma, būtina gydyti kiekvieną ligą, kuri gali sukelti sausų akių sindromą. Reikia siekti sumažinti neigiamą aplinkos veiksnių poveikį akims. Taip pat svarbi darbo ir poilsio higiena. Regą reiktų tikrinti pas akių gydytoją vieną kartą per metus.
 

Sveikas žmogus