Nocebo efektas: susergi, nes bijai susirgti

Ar apie sveikatą renkamos žinios gali mus susargdinti? Ar perdėtas rūpinimasis ir nerimas dėl sveikatos prišaukia ligą? Ar mobilusis telefonas sukelia galvos skausmą? Prieš 25 metus Kalifornijos universiteto mokslininkų tyrimas atskleidė nocebo efektą. Aprašytas senas eksperimentas dabar kelia šiurpą – net keista, kaip mokslininkams pavyko rasti savanorių. Mokslininkai paskelbė, kad ketina tirti, kaip elektros srovė veikia smegenų funkcijas. Eksperimento dalyvius jie įspėjo, kad prie smilkinių jiems bus prijungti elektrodai, galintys sukelti labai stiprius galvos skausmus. Net ir po tokio įspėjimo eksperimente sutiko dalyvauti 34 studentai.Bandymo pabaigoje du trečdaliai savanorių patvirtino jautę galvos skausmą, nors mokslininkai laideliais taip ir nepaleido elektros srovės. Tokia yra nocebo efekto galia – tai buvo pagrindinis eksperimento tikslas.Aparatūros tyrėjai neįjungė, nes norėjo nustatyti, ar vien tik lūkesčiai apie skausmą ir ligą gali priversti sveiką žmogų susirgti. Pasirodo, gali.

 

Per 25 metus mokslininkai atliko daugybę tyrimų ir sukaupė krūvą duomenų apie nocebo efektą – tamsųjį placebo efekto brolį dvynį. Paaiškėjo, kad nocebo efektas yra labai paplitęs reiškinys, suteikiantis nemažai jėgos XXI amžiuje žmogaus sveikatą plakančioms rykštėms: alergijoms, pervargimui, nemigai, antsvoriui, nugaros skausmams ir dirglumui, kurį neva sukelia elektros laukai. Kai kurie ekspertai tikina, kad nocebo efektą skleidžia patys medicinos profesionalai, kurie stengiasi įspėti visuomenę apie grėsmes sveikatai ir noriai dalijasi informacija apie ligas. „Asmuo praryja placebo tabletę, ir sveikata pagerėja – tai įvyksta dėl to, kad kūne sąmoningai pažadinami tarpusavyje susiję savigydos procesai“, – pažymi Airijos valstybinio universiteto psichologas Brianas Hughesas, tiriantis, kaip protinis krūvis veikia fizinę žmogaus būseną. „Žmogus tikisi pasveikti, ir ligos simptomai paprasčiausiai išnyksta“, – sako jis.Nocebo atveju, lyg pranašystė išsipildo neigiami lūkesčiai.Kai tikimės, kad kas nors mus privers susirgti, pavyzdžiui, prie smilkinių prijungti elektrodai arba, dar dažniau, šalutinis vaistų poveikis, mes pradedame ieškoti negalavimo ženklų.B.Hughesas sako, kad tikėtina, jog tokių ženklų žmogus greitai aptiks. Jeigu ligonis praris kreidos tabletę, bet galvos, kad tai buvo vaistas su ypatingu šalutiniu poveikiu, tikėtina, kad tą poveikį jis ir pradės jausti.Psichologas teigia, kad nemalonūs fiziniai simptomai yra neatskiriama sveiko žmogaus gyvenimo dalis. Galvos skausmas užeina ir praeina. Kartais vakare būna sunkiau užmigti, o dienomis – išlikti budriam, nusipurtyti mieguistumą. Ryte mes galime jaustis žvalūs ir linksmi, o vakare – pikti ir paniurę. Apie kasdien kintančias būsenas mes daug negalvojame ir neanalizuojame, pavyzdžiui, galėtų reikšti traiškanos. 

Tačiau užtenka atkreipti dėmesį, ir iš detalės sukuriama visą šiurpoką mozaiką – keli pabudimai naktį suprantami kaip nemiga, nuovargis – kaip išsekimas, o prasta nuotaika paverčiama į depresiją. Taip iš musės galima nupiešti dramblį – savo būsenoje stengiamės surasti visus įmanomus ligos simptomus, kurie turėtų alinti mūsų sveikatą.Kai tik pradedame tikėti, kad kažkas verčia sirgti, pradedame jausti nerimą, kuris sustiprina simptomus ir sukelia kitų. „Dėl nerimo paprastai pakyla kraujo spaudimas ir sutrinka imunitetas“, – pastebi B.Hughesas. Anot jo, kuo daugiau simptomų – tuo daugiau nerimo.

 

Neigiamos emocijos ir prasta sveikata – susisiekiantys indai. Mokslininkai gali pateikti daugybę pavyzdžių iš gyvenimo. Karaliaus koledže Londone dirbantis mokslininkas Jamesas Rubinas sako, kad nocebo efektas Vakarų visuomenėse itin ryškus ir pastebimas. Įsitikinimas, kad „dabar mano sveikata silpsta“ vakariečiams tampa įprastas. Antai nocebo efektą pajaučia vienas iš 20 švedų.Mokslininkai tiria ir naują reiškinį – elektrojautrumą. Kadangi dabar žmogaus aplinka pilna elektronikos, pavyzdžiui, mobiliųjų telefonų, mikrobangų krosnelių, kompiuterių, laidų ir laidelių, atsiranda žmonių, kurie skundžiasi prietaisų sukeltais negalavimais: galvos skausmu, perštinčia oda, džiūvančia gerkle, ašarojimu, atminties ir dėmesio sutrikimais, uždegimais, raumenų ir sąnarių skausmu.J.Rubino atlikti tyrimai palieka mažai erdvės mintims, kad minėtus negalavimus sukelia elektromagnetiniai laukai.

„Nėra tvirtų įrodymų, kad yra tiesioginis ryšys. Bet yra pagrįstų įrodymų, kad ryšio nėra“, – dėsto mokslininkas.Eksperimentai parodė, kad elektrojautriais save vadinantys žmonės negali geriau nustatyti, kada jų organizmą veikia elektromagnetinės bangos.Tokius eksperimentus nuolat seka mobiliųjų telefonų operatoriai ir pardavėjai. Savo vardą jiems teko ne kartą ginti teismuose, kai žmonės nusprendė pateikti ieškinius dėl pašlijusios sveikatos.J.Rubinas skeptiškai žiūri į „elektrojautruolius“ ir drįsta abejoti, ar pasireiškę simptomai yra tikri. Jis mano, kad lūkesčiai gali sukelti simptomus, ir remiasi psichologų išvadomis, kuriose teigiama, kad „elektrojautrumas“ gali būti efektyviai išgydomas per kognityvią elgesio terapiją. Ouklendo universiteto mokslininkų tyrimas atskleidžia, kad žmogų susargdinti gali ir perdėti rūpesčiai dėl aplinkos bei pasaulio įtakos organizmui. Naujosios Zelandijos gyventojai turėjo atsakyti į klausimus apie naujųjų technologijų poveikį aplinkai. Vėliau jie buvo apipurkšti tariamais pesticidais. Po šio veiksmo daugiausia simptomų pajuto tie žmonės, kurie buvo labiausiai susirūpinę dėl technologijų poveikio sveikatai.Jeigu neigiami lūkesčiai sukelia simptomus, kyla klausimas, kas sukelia neigiamus lūkesčius.

 

Londono universiteto profesorius Johnas Adamsas visą gyvenimą domėjosi sveikatai kylančiomis rizikomis. Jis pastebi, kad įsivyrauja mada: sveikatos apsaugos specialistai viešai svarsto ir pareiškia atsargių pastabų apie galimą žalą, kurią sveikatai gali sukelti nauji vaistai ir technologijos.Anot profesoriaus, taip valdžios institucijos visuomenei padaro meškos paslaugą – verčia bijoti ir nepasitikėti mokslo laimėjimais.Pavyzdžiui, nepriklausomų ekspertų grupė, vadovaujama sero Williamo Stewarto, 2000 metais paskelbė ataskaitą apie mobiliųjų telefonų įtaką D.Britanijos gyventojų sveikatai. Nors įrodymų apie žalą stoka buvo akivaizdi, tačiau ekspertai dėl visa ko rekomendavo riboti naudojimąsi mobiliaisiais telefonais. Jie tarsi bandė apsidrausti dėl nežinomos ateities.Ataskaitos išvadą kaip mat pasičiupo bulvarinė spauda ir ėmė trimituoti: „Būkite budrūs!“Panaši žinia vėl pasklido 2004 metais, kai Jungtinės Karalystės sveikatos apsaugos agentūra išplatino pranešimą apie elektromagnetinių laukų pavojų.„Ataskaita neaptiko jokio priežastinio ryšio tarp laukų ir simptomų, – pažymi J.Adamsas, – Užtat spaudos konferencijoje agentūra ėmė išvedžioti, kad žmonės, tikintys, jog yra jautrūs, turėtų laikytis atokiau nuo elektromagnetinio spinduliavimo“.Laikraščio „Daily Mail“ antraštė po šios konferencijos šaukė: „Vyriausybės ekspertai vakar pranešė, kad namų įranga, tokia kaip virdulys, kompiuteris, mikrobangų krosnelė, gali kelti pavojų sveikatai“. Tokį patį perspėjantį patarimą išplatino ir Švedijos vyriausybė.Harvardo medicinos mokyklos psichiatrijos profesorius Arthuras Barsky sako, kad žmonės su nocebo efektą galinčiais sukelti daiktais ir reiškiniais susiduria daug dažniau negu su vaistais. „Nesvarbu, kaip tu augini savo neigiamus lūkesčius: išgėręs piliulę ir skaitydamas apie šalutinį poveikį ar klausydamas vaistų reklamos – tu tiesiog pradedi simptomų skirstymo procesą, kuris sustiprina ir įtvirtina pačius simptomus“, – dėsto profesorius.Su A.Barsky sutinka Bafo universiteto sociologas Davidas Wainwrightas. Pasak jo, įspėjimai saugoti sveikatą gali būti kenksmingi. „Įsivaizduokite, kad vartote medicinos enciklopediją ir bandote nustatyti ligos X, Z ar Y simptomus savo kūne. Kai tokią informaciją gyvai pateikia sveikatos apsaugos specialistas, jos efektas būna gerokai smarkesnis“, – tikina sociologas.Imunitetą dėl informacijos srauto gali prarasti net medicinos profesionalai. Medicinos studentai, kurie kasdien sklaido mokslinę literatūrą, tampa perdėtai įtarūs – psichologai jau seniai stebi „medicinos studentų ligos“ fenomeną. Pasirodo, ligas studijuojantys jaunuoliai netrunka rasti jų simptomų savo organizme. Tyrimai atskleidžia, kad medikai labiau linkę į hipochondriją negu teisės studentai.Interneto eroje dėl sveikatos nerimą jaučiantiems žmonėms nereikia eiti į biblioteką ar pas specialistą – užtenka aplankyti populiarias medicinos svetaines. Gausi informacija internete irgi gali sustiprinti „simptomus“, tačiau kol kas nėra atlikta tyrimų, kaip apie sveikatą rašančios interneto svetainės sukelia nocebo efektą.

 

Harvardo ir Jeilio universitetų mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad net mūsų svorį gali lemti įtaigos galia. Viešbučio tvarkytojų būrys buvo perskirtas į dvi dalis. Vienoms moterims pasakyta, kad jų darbas atstoja mankštos pratimus, kuriuos rekomenduoja specialistai. Kitai grupei nesakyta nieko. Per eksperimento mėnesį tvarkytojos, kurios galvojo, kad dirbdamos puikiai mankštinasi, numetė nemažai svorio, jautė sveikatos būklės pagerėjimą ir turėjo žemesnį kraujo spaudimą negu neinformuotos dalyvės, kurių sveikatos būklė liko nepakitusi. Tyrėjai daro išvadą – svorį padėjo numesti placebo efektas.O kur yra placebo efektas, ten šešėlyje tyko ir nocebas. Amžiuje, kai net vyriausybių atstovai susirūpinusiais veidais konstatuoja, kad dalį pasaulio kamuoja nutukimo epidemija, kad ištisos kartos yra nesveikos ir mažai juda, tokie pareiškimai atneša daugiau žalos negu naudos.

„Tikiu, kad sveikatos perspėjimai gali turėti priešingą įtaką, negu tikimasi“, – sako Alia Crum, kuri buvo viena iš tvarkytojas tyrusių mokslininkų. Anot jos, neigiama įtaka pranoksta teigiamą rezultatą, kurio siekia sveikatos apsaugos pareigūnai. Šiuo metu A.Crum atlieka tyrimus, kuriais bando išskirti bei pasverti teigiamą ir neigiamą perspėjančios informacijos įtaką.Vis dėlto ne visi sveikatos patarimai žaloja. Antai įspėjimas ant cigarečių pakelio nesusargdina vėžiu. Apskritai, dar nebuvo atlikta nė viena rimta studija, kuri įrodytų, kad vėžį ar kokią kitą mirtiną ligą gali sukelti arba išgydyti negatyvus arba pozityvus mąstymas. Nors mintys gali susilpninti arba sustiprinti simptomus.Nocebą tiriančius mokslininkus ne itin jaudina vėžio susirgimų statistika. Labiausiai jie domisi nugaros skausmu, chroniško išsekimo sindromu, alergija maistui – negalavimais, kurių šaknis biologiškai aptikti sudėtinga. Dalis individų tokiomis ligomis suserga dėl biologinių priežasčių, dalis – dėl psichologinių.Retas mirties atvejis nuo alergijos maistui ir anafilaksinio šoko gali būti susietas su psichologija, tačiau perspėjimas „maiste yra riešutų“ gali sukelti perdėtą jautrumą ir alerginių susirgimų skaičių. Statistikos duomenys rodo, kad 20 proc. paauglių, kurie tiki, kad yra alergiški maisto produktams, iš tikrųjų tokie nėra.

 

D.Wainwrightas stebisi, kad kai kurios ligos turi tokį tvirtą psichologinį pagrindą. Anot jo, kasdieninis gyvenimas dabar dažnai matuojamas medicininiais rėmais. „Net barnis su kolega yra apibūdinamas kaip darbo stresas“, – pažymi specialistas. Jį piktina vyriausybės agentūrų požiūris į sveikatą: „Politikai stengiasi skleisti tikėjimą, kad viskas, prie ko prisiliečiame, sukelia riziką. Tai verčia mus jaustis trapius ir pažeidžiamus – įprastą patirtį imame suvokti, kaip sveikatos problemas. Todėl prasideda nespecifinių ligų epidemija, kuri žmones daro bejėgiais“. A.Barsky sako, kad žalingas gali būti ir perdėm rūpestingas gydytojo elgesys. „Dabar daktarai įpratę suteikti daug informacijos, kas bus, jeigu vartosite šį ar kitą vaistą“, – pastebi mokslininkas. Jo teigimu, taip gydytojas išvynioja ilgą lapą su galimų šalutinių negalavimų sąrašu ir visai apsuka pacientui galvą.Psichiatrijos profesorius mano, kad informacijos apie grėsmes srautas sukelia tikrą isteriją. Pasak jo, išsigandę šalutinio poveikio ligoniai gali išvis nustoti gerti vaistus ir – dar blogiau – nustoti pasitikėti tradicine medicina. A.Barsky tikina, kad per daug įspėjimų žmones skatina nusigręžti nuo mokslo ir pasukti į alternatyvios medicinos klinikas, pas šamanus ir žiniuonis.Smunkantis pasitikėjimas tradicine medicina ir jos specialistais, A.Barsky nuomone, tik išplečia erdvę nocebo efektui.