Odos pigmento sutrikimai

Odos spalvą nulemia tam tikros odos ląstelės-melanocitai. Jos gamina pigmentą melaniną, kuris suteikia savitą spalvą. Keičiantis melanino kiekiui oda patamsėja arba pašviesėja. Gali pasikeisti viso kūno arba tik atskirų vietų odos pigmentacija. Ląstelių gaminamo melanino kiekį dalinai lemia genai, tačiau odos spalvai įtakos turi ir kaitinimasis saulėje, harmonų veiklos pokyčiai nėštumo metu ir per menopauzę, taip pat kai kurie vaistai ir cheminės medžiagos turi reikšmės ir bendra sveikatos būklė.

Svarbiausia melanino paskirtis apsaugoti organizmą nuo saulės ultravioletinių spindulių. Kuo daugiau melanino, tuo tamsesnė oda. Sutrikus melaniną gaminančių odos ląstelių melanocitų veiklai ir jų kiekiui pakinta odos pigmentacija.

Dažniausiai pasitaikančios sutrikimo formos- apgamai, strazdanos, rudmės ir senatviniai šlakai bei pigmento nykimas (vitiligo).

 

Šviesios spalvos arba tamsiai rudos dėmelės, dažnesnės ten, kur odą veikia saulės spinduliai ( veidas, viršutinė nugaros dalis, rankos ir kt.). Dėmelių dydis labai įvairus ir išryškėja pirmaisiais gyvenimo metais. Ypač pavasario ir vasaros mėnesiais. Sumažėja arba visai nematomos žiemą. Daugiausia strazdanų turi šviesiaplaukiai ir šviesiaodžiai. Atsiranda ikimokykliniams vaikams ir yra genetiškai sąlygotos. Ištyrus randama padidėjęs melanino kiekis, tačiau melanocitų (melaniną gaminančių ląstelių ) kiekis nepadidėja.Strazdanos visiškai nekenkia ir jų nereikia gydyti. Jas galima paslėpti naudojant kosmetikos priemones ir einant į lauką naudoti apsauginį kremą nuo saulės.

 

Dėl šio pigmentacijos sutrikimo ant skruostų ir nosies, kartais ir ant kaktos, atsiranda rusvų dėmių, dar vadinamų chloazmomis. Tamsaus gymio žmonių rudmės būna šviesesnio atspalvio nei nedėmėti odos plotai.Dažniausiai rudmių turi nėščios moterys, bet kartais jų atsiranda ir geriant kontraceptikus bei menopausės laikotarpiu.Nuo saulės spindulių rudmės dar labiau išryškėja, todėl geriau kuo mažiau degintis arba naudoti apsauginį kremą nuo saulės. Dažniausiai po gimdymo arba nutraukus kontraceptikų vartojimą dėmės palaipsniui išnyksta savaime.

 

Tai rausvo atspalvio rudos pigmentinės dėmės, kurių dažniausiai atsiranda ant veido, kaklo, riešų, plaštakų viršaus,krūtinės, pečių ir kitų daugiausiai saulės apšviečiamų vietų. Senatvinės dėmės atsiranda daugėjant pigmentą gaminančių ląstelių (melanocitų) kiekiui. Kai kurie šlakai būna smulkūs kaip strazdanos, kitų skersmuo siekia net kelis centimetrus. Paprastai jie atsiranda nuo 50 metų žmonėms, bet kai kurių žmonių odą jie nusėja jau 30 metų. Senatviniai šlakai dažniausiai piknaudžiavimo saule pasekmė, tačiau turi reikšmės ir genetinis paveldas. Šios dėmės ne liga. Nors senatvinės dėmės nėra pavojingos, vis dėlto patartina bent kartą per metus pasitikrinti pas odos ligų gydytoją , nes kartais iš jų pradeda vystytis piktybinės melanomos. Šlakus galima šalinti įvairaus efektyvumo tik gydytojo nurodytomis priemonėmis.
Bet vertėtų nepamiršti, kad nuo saulės šlakai gali vėl atsirasti.

 

Gali būti įgimti ir įgyti, kurie, kaip galvojama, atsiranda dėl įgimto polinkio jiems atsirasti. Įgimti apgamai, kaip rodo šių dėmių pavadinimas, tai atsiradę odoje spalvos pokyčiai, su kuriais gimstama arba kurie išryškėja netrukus po gimimo. Dėl ko šios dėmės atsiranda, yra nežinoma. Nėra tiksliai nustatyta ir ar įgimtos dėmės paveldimos.Skiriami du pagrindiniai įgimtų dėmių tipai: Rusvos ar tamsiai juodo atspalvio dėmės- pigmento pertekliaus rezultatas. Raudoni apgamai, kurių atspalvis įvairuoja nuo skaisčiai rožinio iki violetinio ir yra tankus plonyčių kraujagyslių tinklas. Kai kurie kraujagysliniai apgamai vadinami hemangiomomis. Kūdikis gali gimti su taip vadinamomis gandro grybsnio arba saliamono dėmėmis, mongoliškąja dėme, liepsniniais apgamais, purpuriniais apgamais ir kt. Visų tipų apgamai tarpusavy skiriasi savo atsiradimo laiku, išplitimu, ryškumu, vieta ir tikimybe išnykti kūdikiui augant. Daugeliu atvejų įgimtos dėmės visiškai nekenksmingos ir nekelia pavojaus sveikatai. Dažniausiai įgimtos dėmės maskuojamos ar šalinamos išimtinai kosmetinėmis priemonėmis ar lazeriu. Tai gali nuspręsti tik gydytojas. Naujai atsirandančių apgamų priežastys nėra žinomos. Paprastai sulaukus 30 metų apgamų skaičius beveik nebesikeičia. Iš pradžių apgamai būna plokšti, bet ilgainiui tampa iškilūs. Kai kurių apgamų skersmuo pasiekia 1cm., o kartais užauga dideli, jų paviršius apauga plaukais. Daugiau apgamų turi labai šviesios odos, bet ne raudonplaukiai žmonės. Didelius pigmentinius apgamus patariama šalinti, ypač, jeigu jis yra nuolat dirginamas išorinių veiksnių (saulės, drabužių siūlių, petnešėlių ir t.t.). Per visą žmogaus gyvenimą apgamai keičiasi. Normalu, jei apgamas tampa iškilus arba laikui bėgant išblunka, arba išblunka apgamo pakraščiai. Per nėštumą kartais keičiasi apgamų dydis ir spalva. O pagimdžius ilgainiui atgauna pirmykštę spalvą. Tačiau būtent nėštumo metu padidėja rizika susirgti odos vėžiu. Todėl, pastebėjus apgamų pokyčius, reikia kreiptis į gydytoją.

 

– Kai atsiranda naujų apgamų, ypač jei jums per 40.
– Apgamas pastebimai didėja.
– Apgamą niežti.
– Pasikeičia apgamo spalva.
– Tampa asimetrišku, neaiškių ar netaisyklingų formų.
– Apgamas kraujuoja ar sunkiasi skystis.
– Kiekvieną apgamą turi apžiūrėti gydytojas, jeigu jis didesnis nei 5mm.
– Ar apgamas pakitęs, padeda įvertinti gydytojo patirtis ir dermaskopinis tyrimas. Dermaskopas- optinis prietaisas, kuris vaizdą padidina 10 kartų ir leidžia apžiūrėti apgamo struktūrą.

 

Tai gana dažnai pasitaikanti odos pigmentinių ląstelių liga, pasižyminti baltomis, su aiškiom ribom odos dėmėmis. Jų paplitimas gali būti įvairus. Nuo pavienių lęšio didumo baltų dėmelių iki viso kūno baltmės. Šia liga serga visos rasės, dažniausiai- nuo 10 iki 30 metų asmenys. Priežastys nėra aiškios. Turi reikšmę paveldėjimas. Taip pat dažnai šią problemą turi sergantys cukralige arba skydliaukės bei Adisono ligomis. Populiariausias aiškinimas, kad žmogaus imuninė sistema į melanocitus (pigmento ląsteles) reaguoja kaip į svetimkūnius ir juos pradeda naikinti. Tai daugiau kosmetinis defektas, aišku, jeigu priežastis nėra minėti susirgimai.Jeigu jūs ar jūsų artimieji turite problemų dėl odos, neverta jų spręsti savo nuožiūra – tegul jus apžiūri gydytojas. Jis ne tik nustatys, bet ir duos praktinių patarimų, kaip įveikti negalavimą. Per pastarąjį dešimtmetį odos priežiūros mokslas padarė didžiulę pažangą ir dabar jau yra efektyvių priemonių gydyti odos ligas ar bent švelninti jų pasekmes.
 

iMed