+1
-0
+1

Pasaulinės statistikos duomenimis, daugelyje išsivysčiusių šalių vaikų gimimą jaunos šeimos stengiasi atidėti vėlesniam laikui. Paprastai vėliau ir tuokiamasi, nei tai buvo daroma prieš 50 metų. Be to, dažnėja ir pakartotinės santuokos, kai taip pat susilaukiama vaikų. Jei 2004 m. vidutinis tėvų amžius buvo 35 metai, tai 2007 m. – priartėjo prie 40 m. Paskaičiuota, kad kas dešimto naujagimio tėvas yra vyresnis nei 50 m.

Ką rodo tyrimai 

Tel Avivo universiteto mokslininkai teigia, kad vyresnis tėvų amžius gali nulemti palikuonių sergamumą kai kuriomis ligomis. Pvz., jei tėvas vyresnis nei 30 m., 11 proc. padidėja tikimybė, kad vaikas gali sirgti bipoliniu sutrikimu, o jei tėvo amžius daugiau nei 55 m. – tikimybė padidėja 37 proc. Didėjant tėvo amžiui, didėja ir tikimybė, kad vaikas gali susirgti šizofrenija. Švedų mokslininkų duomenimis, kiti sekantys 10 metų tėvo, kuriam jau sukako 50 m., vaikui padidina šizofrenijos riziką 30 proc. O Izraelio mokslininkai nustatė, kad vyresnių tėvų sūnūs dažniau turi žemesnį IQ bei serga autizmu. Pavyzdžiui, 45–55 metų tėvų vaikai autizmu serga 6 kartus dažniau nei tie, kurių tėvai jaunesni nei 30 m. 

Tel Avivo psichologai tyrė, kaip formuojasi pagyvenusių tėvų sūnų socialiniai įgūdžiai. Pasinaudojant anketomis buvo apklausta beveik pusė milijono 16–17 metų jaunuolių. Paaugliai atsakinėjo į klausimus, pagal kuriuos buvo galima spręsti ne tik apie jų šeimos socialinę-ekonominę situaciją ir šeimyninę istoriją, bet ir apie jų IQ bei socialinį aktyvumą. Nustatyta, kad, jei tėvų amžius vaiko gimimo metu 35–45 metai, tai jų sūnų psichinei sveikatai niekaip neatsiliepia, tačiau, jei tėvai vyresni nei 45 metų, – 50 proc. padidėja rizika patirti socialinės adaptacijos problemų.

Manoma, kad dažnesnes psichikos ligas vyresnių tėvų vaikams galima paaiškinti tuo, kad metams bėgant blogėja spermos kokybė ir didėja genetinių mutacijų tikimybė. 

Tačiau psichologai perspėja, kad tyrimų rezultatai nėra absoliučiai patikimi. Pirma, buvo tirti tik berniukai, o jiems pagyvenę tėvai gali kelti kiek kitokius reikalavimus negu jauni tėvai, o tai gali atsiliepti ir vaikų psichinei sveikatai. Antra, vyriškiai su blogesniais socialinio bendravimo įgūdžiais dažnai apsiveda gana vėlai ir todėl vėliau turi vaikų. Tikėtina, kad savo sūnums jie gali perduoti savo ypatybes bei polinkį į autizmą. 

Australų mokslininkai taip pat teigia, kad vaikai, kurių tėvai jiems gimstant buvo vyresnio amžiaus, pasižymi žemesniais intelekto rodikliais nei jaunesnių tėvų vaikai. 
Seniai žinoma, kad, jei gimdo vyresnio amžiaus moterys, yra didesnė nėštumo patologijų, patologinio gimdymo tikimybė, taip pat dažnėja tokių sunkių apsigimimų, kaip Dauno sindromas. Tačiau, tyrimų duomenimis, vyresnių motinų vaikai pasižymi aukštesniu intelektu, taip pat geriau sugeba analizuoti informaciją, susikoncentruoti į pavestą užduotį, įsiminti gautus duomenis, formuluoti savo mintis ir greitai skaityti. 

Vaikų baimes gali nulemti auklėjimas 

Vaikai natūraliai pradeda bijoti to, ko bijo jų tėvai („Neik – nukrisi“, „neimk – nusideginsi“), o kur jau tie atvejai, kai vaikai specialiai gąsdinami pabaisomis, laukiančiais jų tamsoje, ar žadama palikti juos vienus, jei bus neklusnūs. Įteigtomis galima laikyti baimes, kylančias pernelyg nerimastingų tėvų vaikams. Pokalbiai šalia esant vaikui apie mirtį, nelaimes, ligas, gaisrus ir nužudymus nejučia užsifiksuoja vaiko psichikoje. Taip pat daugiau apie vaiką tykančias nelaimes galvoja perdėtai globojantys tėvai, pvz., kai vaikas buvo ilgai lauktas, vienturtis, taip pat tada, kai jis gimsta vyresnio amžiaus tėvams. Jauni tėvai paprastai yra labiau atsipalaidavę ir net negalvoja, kad kas nors gali atsitikti jų vaikui. Augdami nerimastingoje aplinkoje vaikai, jei jiems ir neišsivysto stiprios adaptaciją trikdančios baimės, gali tapti drovūs, nerimastingi, nepasitikintys savimi. 

Vyresnio amžiaus tėvai turėtų žinoti apie šias tendencijas ir koreguoti savo elgesį, o jei tai nesiseka padaryti vien savo pastangomis, lankytis pas psichikos sveikatos specialistą (tokiu atveju medikamentai paprastai nereikalingi, tačiau labai gali padėti psichoterapija). 

Kitos psichologinės problemos, susijusios su dideliu amžiaus skirtumu tarp vaikų ir tėvų, – tai blogesnis savitarpio supratimas, mažesnis emocinis ryšys. Juk girdime, kaip dažnai šneka vyresnio amžiaus žmonės: „O mūsų laikais…“ O jei jų pačių vaikas yra paauglys, jį suprasti gali būti labai sunku, ir gerai, jei tokiu atveju šeimoje dar yra vyresnių už „pagranduką“ vaikų, tampančiu „tiltu“ tarp vaiko ir jų tėvų ir sušvelninančių konfliktą. 

Paprastai vyresni tėvai linkę perdėtai kontroliuoti savo vaiką, tačiau pasitaiko ir atvejų, kai vaikai augdami atsiduria psichologinėje tėvų rolėje savo senstantiems tėvams. Dažnesnės šios problemos tose šeimose, kuriose vienas iš tėvų ar abu yra ligoti, su negalia arba geriantys. Toks vaikas paprastai nekelia problemų, išauga perdėtai atsakingas, bet viduriniame amžiuje jo dažnai laukia sunkios psichologinės problemos. 

Patarimai, jei nusprendėte susilaukti vaikų vyresniame amžiuje 

Visa, apie ką buvo rašyta šiame straipsnyje, – tik statistika, rodo tik bendras tendencijas. Tai yra teisinga kalbant apie didelę grupę žmonių, bet gali visiškai netikti konkrečiam atvejui. Nors ir didėja apsigimimų tikimybė, jei vaikų susilaukiama sulaukus daugiau nei 40-ties, vis dėlto ji yra pakankamai maža ir siekia tik keletą procentų. 

Jei esate ne pirmos jaunystės ir nusprendėte turėti vaikų, pirmiausia venkite panašios informacijos arba konkrečių atvejų nagrinėjimo „kas kam buvo blogai“. Tai gali sustiprinti jūsų baimes ir tikrai neprisidės prie geros psichologinės savijautos. Niekas geriau už jus pačius nežino jūsų situacijos ir negali patarti, kada jums laikas turėti vaikų. 

Tikėtina, kad savo aplinkoje galite sulaukti įvairių reakcijų. Stenkitės vengti stresų bei įtampos ir atsiribokite nuo tų, kurie nusiteikę perdėtai negatyviai jūsų nėštumo atžvilgiu (tikėtina, kad po gimdymo šios reakcijos pasikeis). Venkite visų medžiagų, kurios nėra būtinos ir gali pakenkti vaikučiui (alkoholio, nikotino, kofeino), o dėl vaistų vartojimo geriausia tartis su gydytoju dar iki nėštumo (tikrai ne visi vaistai kenkia vaisiui). 

Populiarus mitas, kad vaikai gėdijasi savo tėvų, jeigu šie vyresni už bendraamžių tėvus. Tačiau gėdos jausmas labiau priklauso nuo vaiko (taip pat ir jo tėvų) asmenybės, o ne nuo tėvų amžiaus. Linkęs jausti gėdą vaikas gėdysis daug ko: kad jo mama negraži ar senamadiškai apsirengusi, kad tėvas turi antsvorio, kad tėvų mašina ne tokia nauja kaip draugo ar panašiai. Problema ne ta, kad tėvai ne idealūs, bet kad vaikas neturi pakankamo savigarbos jausmo. Tikėtina, kad jo tėvai, taip pat jausdami gėdą, dėl visko labai stengiasi „nebūti blogesni už kitus“, bet juk idealių žmonių nebūna. 

Jei vyresnio amžiaus laukiatės vaikučio, labai gali padėti, jei turėtumėte panašaus amžiaus nėščią ar su mažu vaiku draugę – ji jus tikrai geriau suprastų ir nuramintų nei jaunos mamytės. 

Jeigu jūs vyresnė nei 35-erių ar 40-ties ir nusprendėte gimdyti vaikutį, svarbiausia – nepamirškite sveikai maitintis, pakankamai ilsėtis ir klausyti visų gydytojo nurodymų bei neprarasti geros nuotaikos.

Gydytoja psichiatrė psichoterapeutė Zita Alseikienė 
Medicinos centras „Neuromeda“
 
Sveikas žmogus