Retkarčiais pasitaikančios burnos žaizdelės arba aftinės opos per daug nepatogumų nesukelia. Tačiau jei jų susiformavimas yra pasikartojantis reiškinys, tuomet reikėtų ieškoti priežasčių ir šalinti jas, nes ilgainiui gali sutrikti ne tik paciento apetitas, bet ir miegas. Tokie pokyčiai labai kenkia žmogaus gyvenimo kokybei.
Aftinis stomatitas prasideda nuo „nekalto“ gleivinės deginimo
Iš pradžių jaučiamas tik lengvas burnos gleivinės dilgčiojimas, deginimas, maudimas. Tai gali trukti kelias paras. Tada mažos burnos erozijos netrunka tapti skausmingomis opelėmis. Atrodo, kad tai visai nedideli burnos gleivinės pažeidimai, tačiau skausmas gali būti toks intensyvus, kad sunku ne tik valgyti ar valytis dantis, bet net ir kalbėti. Tai gali būti aftinio stomatito požymiai. Pasirodo, kad vis pasikartojantis aftinis stomatitas kamuoja net iki 20 procentų bendrosios populiacijos. Dažniau jis pasireiškia vaikams, paaugliams. Moterys skundžiasi dažniau nei vyrai.
Dažniausiai susiformuoja nuo vienos iki penkių aftinių opų
Viena dažniausiai su burnos aftomis susijusių priežasčių – būtent aftinis stomatitas. Jo metu atsiranda nuo vienos iki penkių burnos gleivinės vientisumo pažeidimų, kurių skersmuo paprastai būna nuo 5 iki 10 mm. Tokių opelių forma būna ovali arba apvali. Paprastai pažeidžiamas tik viršutinis gleivinės sluoksnis. Tai reiškia, kad opelės nėra gilios. Kitas joms būdingas požymis – tipinė išvaizda, kai opelės centras yra baltos, pilkšvos arba gelsvos spalvos, o jį gaubia rausvas arba raudonas eriteminis kraštelis. Paprastai tokios negilios ir nedidelės opos užgyja be jokio specialaus gydymo ir nepalieka liekamųjų reiškinių, pavyzdžiui, randų. Dažniausiai opelės užgyja per 1-2 savaites, vis dėlto kai kuriais atvejais gijimas gali užsitęsti, o pats aftinis stomatitas – komplikuotis bakterine infekcija. Virusinės kilmės infekcija gali išplisti į kitas sritis. Jei opelės gyja ilgiau nei dvi savaites, tuomet jas galima vadinti lėtinėmis burnos žaizdelėmis.
Pasireiškia ir bendru negalavimu
Aftinis stomatitas pasireiškia ne tik gleivinės deginimu ir opelių skausmu, trukdančiu valgyti, gerti, valytis dantis ir kalbėti. Aftinis stomatitas gali pasireikšti ir kitais nemaloniais simptomais. Tai gali būti galvos skausmas, bendras silpnumas ir negalavimas, gerklės skausmas ir graužimas, dantenų kraujavimas, temperatūros pakilimas, sritinių limfmazgių padidėjimas. Taip pat gali sutrikti apetitas, pagausėti seilių išsiskyrimas, suprastėti miego kokybė, atsirasti nemalonus burnos kvapas. Vaikai ir paaugliai aftiniu stomatitu serga sunkiau ir dažniau nei suaugusieji, vis dėlto ši liga gali „aplankyti“ bet kokio amžiaus asmenį.
Yra keletas ligos formų
Išskiriama keletas aftinio stomatito formų. Forma nustatoma pagal tai, kokios opos susiformuoja ligos metu. Pavyzdžiui, vienų ligos formų metu atsiranda labai smulkių burnos žaizdelių, kurių diametras neviršija 5 mm. Jos paprastai užgyja per kelias savaites ir nepalieka randų. Sunkesniais atvejais ant minkštojo gomurio ar ryklės srityje formuojasi didelės ir gilesnės opos, pažeidžiančios ir poodį. Tokių opų gijimas užtrunka net apie kelis mėnesius. Jų vietose gali likti randų. Didelės opos dažniau komplikuojasi poodžio uždegimu ar bakterinėmis infekcijomis, ypač jei asmuo nepakankamai rūpinasi burnos higiena ir (arba) nusilpusi jo imuninė sistema.
Aftinio stomatito gydymas ir patarimai
Aftinio stomatito gydymas priklauso nuo ligos sukėlėjo – tai lemia, ar reikės priešvirusinių, priešgrybelinių vaistų, antibiotikų ir panašiai. Svarbiausia gydyti tikrąją ligos priežastį. Kadangi šią ligą gali sukelti ir tam tikrų vaistų vartojimas, gali prireikti pakeisti arba koreguoti gydymą (dėl to nusprendžia gydantis gydytojas – savavališkai gydymo nutraukti negalima).
Labai svarbu tinkamai prižiūrėti burnos ertmę ir reguliariai šalinti dantų akmenis (kietąsias apnašas). Kadangi burnos opų pasikartojimą gali sukelti netinkamai pritaikytos burnos plokštelės ar kiti įtaisai bei aštrūs dantų kampai, labai svarbu tinkamai pritaikyti tokius įtaisus ir nušlifuoti aštrius dantų kampus.
Skausmas gali būti malšinamas paracetamoliu, nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo. Gleivinė gali būti skalaujama dezinfekuojančiais tirpalais. Gydytojas gali skirti vietiškai vartojamų priešuždegiminių tepalų. Sunkiais atvejais vartojami sisteminiai gliukokortikoidai. Rekomenduojama sveikai maitintis, stiprinti imunitetą, gerti daug vandens. Svarbu valgyti švelnų ir minkštą maistą, pasirūpinti vitaminų ir mineralų kiekiu organizme bei vengti stresinių situacijų.
Anaftin purškalas – medicinos priemonė, kuri turėtų būti kiekvienų namų vaistinėlėje
Anaftin purškalas rekomenduojamas esant dauginėms burnos opoms ar žaizdelėms sunkiai pasiekiamose vietose. Dėl ilgo antgalio gaminio galima užpurkšti tiesiai ant žaizdelės ir yra lengviau pasiekti galinę burnos dalį. Skirtas suaugusiesiems ir vaikams, jei jie gali tinkamai naudoti gaminį.
Anaftin purškalas padeda kontroliuoti mažų burnos pakenkimų sukeliamą skausmą, pavyzdžiui, atsirandantį išsivysčius aftiniam stomatitui, aftinėms opoms, taip pat mažiems ortodontinių plokštelių ir netinkamai pritaikytų protezų sukeltiems pakenkimams. Purškalas taip pat tinkamas išplitusių aftinių opų atvejais.