Paslaptinga liga – jersiniozė

Prieš kelerius metus Jūratę pradėjo varginti temperatūra. Fizinį darbą dirbanti moteris pastebėjo, kad nė pusės darbo dienos nebeištveria – pavargsta, jaučia silpnumą. Moteris, kaip sako žmonės,  pradėjo ieškoti ligos. Pirmiausia  galvojo apie silpniausias savo organizmo vietas – ėjo pas LOR gydytoją, nes gerklę dažnai skauda, – nieko. Tyrėsi žarnyną, net pas proktologą dėl hemorojaus kreipėsi, bet ir šis ligos paūmėjimo nediagnozavo. Nusprendė, kad vėžio tikrai nebus, nes svoris nekrenta. Moteriai buvo diagnozuota jersiniozė, skirtas gydymas. Lapkričiui baigiantis buvo atliktas kraujo tyrimas ir Jūratė sužinojo, kad bakterijų nebėra. „Jūs persirgote“, – paaiškino infektologė, nors dar kartais pakyla temperatūra, vargina silpnumas.

 

Jersiniozė galima susirgti bet kuriuo metų laiku. O ypač – šaltuoju metų laikotarpiu.  Moteris prisimena sunkią ligos pradžią ir diagnozės paieškas. Niekas tada negalėjo nustatyti, dėl ko jai laikosi nedidelė – 37,1–37,5 laipsnių temperatūra. Moteris kreipėsi pas LOR specialistą, nes ją dažnai vargina angina. Bet tą kartą viršutinių kvėpavimo takų infekcija nediagnozuota. Moteris prisiminusi ir bėdas dėl žarnyno, net hemorojų, bet ir vėl jokio sveikatos sutrikimo.

Sveikata vis blogėjo – ėmė varginti galvos skausmas, pradėjo tinti pirštų sąnariai. „Kartais atrodydavo, jog pirštai lyg išnyra nuo skausmo“, – pasakoja moteris.

Tada ji nusprendusi kreiptis į privatų stuburo–sąnarių ligų specialistą. Šis, įvertinęs pacientės būklę, nusprendė, jog moteriai reikėtų kreiptis pas reumatologą. Medikė skyrusi tyrimus, kurių rezultatai sąnarių uždegimo neparodė, tačiau gydytoja įtarė, jog pacientę gali varginti infekcinė liga ir išrašė siuntimą pas infektologą.

Sulaukusi eilės pas gydytoją infektologą moteris sužinojo, jog ji serga  „šaldytuvo liga“ vadinama jersinioze. Iki šiol negirdėta infekcija, pasak Jūratės, diagnozuota ir dar kelioms pacientėms. Medikė paaiškinusi, jog tuo atveju, kai organizmas stiprus, ligos eiga nėra tokia sunki, kad reikėtų gultis į ligoninę. Nors būna ir tokių atvejų.

 

Bene didžiausias jersiniozės protrūkis sovietmečiu buvo užregistruotas Vladivostoko karo akademijoje 1959–aisiais metais. Tuomet, dviejuose kariniuose daliniuose, pasak Šiaulių apskrities ligoninės suaugusiųjų infekcinių ligų skyriaus gydytojos Irenos Ruškuvienės, susirgo 50 proc. karo akademijos kariūnų. Liga priminė skarlatiną – susirgusieji karščiavo, jų kūnai buvo išberti panašiu į skarlatiną bėrimu, jautė bendrą kūno silpnumą, paraudo gerklė, liežuvis tapo balkšvas. Tačiau diagnozuoti skarlatinos medikai nedrįso, nes matė, kad kūno bėrimas išryškėja tik gabalais, o skarlatinos atveju išberiamas visas kūnas.

1966–aisiais profesorius apsigynė disertaciją, kurioje ir aprašė naują ligą, jos eigą ir gydymą. Liga buvo diagnozuota bei patvirtinta laboratoriškai. Tuo pat metu Rusijos gydytojai, turėję mažai galimybių susisiekti su pasaulio medicinos pasiekimais, aptiko 1883–iaisiais prancūzų gydytojo atliktą ligos, kuria sirgo berniukas, aprašymą. Ligos požymiai sutapo su profesoriaus diagnozuota liga – jersinioze.

 

Taigi, pasak infektologės, praėjusiame šimtmetyje iki ligą diagnozavo rusai, prancūzų medikai jau buvo iš sergančio berniuko limfmazgių išskyrę lazdelės formos bakteriją, labai panašią į tuberkuliozės bakteriją, kuri sukėlė pseudotuberkuliozę. Nustatyta, jog ligos sukėlėjas yra jersinija, galinti pažeisti labai daug vidaus organų. Išsiaiškinta, jog yra dvi jersinijų atmainos, kurios skirtingai paveikia žmogaus organizmą.

Pagrindinis užsikrėtimo kelias – alimentarinis – susijęs su maistu bei mityba. Pasak infektologės, dažniausia užsikrečiama nuo rūsyje laikytų daržovių, kurias galėjo apšlapinti pelės, užsikrėtusios jersinijomis. Kopūstai, morkos, burokėliai, bulvės, net svogūnų laiškai, salotos, trumpai palaikytos sandėliuke, gali tapti ligos priežastimi.

Medikė prisimena seną istoriją, kai vieno lopšelio–darželio vaikai susirgo jersinioze. Vėliau paaiškėjo, jog visi valgė salotų, kuriose buvo svogūnų laiškų, laikytų šaldytuve, o prieš tai – sandėliuke. Akivaizdu, jog tuomet svogūnų laiškais ir pabėgiojo pelės. Deja, jersinijos gali daugintis ir šaltyje, todėl jų neįveikia net ir šaldytuvas. Tad ligą medikai ir pavadina „šaldytuvo infekcija“,  nes žmonės dažniausiai užsikrečia nuo žalių ar nepervirtų daržovių, kurios prieš vartojimą dar buvo laikytos ir šaldytuve.

 

Jersiniozė kiekvieną žmogaus organizmą paveikia skirtingai, tai priklauso ir nuo žmogaus imuniteto stiprumo, ir nuo nuodo kiekio, patekusio į organizmą. Todėl gali būti, jog persergama ir besimptome ligos forma. Gali būti ir taip, kad susergama labai sunkiai. Kaip ir visos infekcinės ligos, taip ir jersiniozė, gali praeiti ir negydoma, tačiau gali  būti ir mirtina.

Pavojingiausia generalizuota ligos forma, kai pažeidžiama daug vidaus organų. Kai jersinijos prasiveržia pro limfmazgius ir patenka į kraują, jos išnešiojamos po visą organizmą ir gali pažeisti smegenis bei sukelti meningitą, pažeisti  plaučius ir sukelti hemoraginį plaučių uždegimą bei pseudotuberkuliozę, pažeidžiamos ir kepenys bei kiti vidaus organai. Odos bėrimas atsiranda dėl bendros organizmo alerginės reakcijos. Tik jersinioze sergantį žmogų gali ištikti pirštinių–kojinių sindromas – kai parausta tik tos vietos, kur mūvimos kojinės ir pirštinės. Kitam ištinka atviro moterų maudymosi kostiumėlio sindromas.

Labai blogai, kai liga neatpažinta ir negydoma, nes ji gali komplikuotis į autoimunines ligas, sukeliančias sąnarių pažeidimą, kai diagnozuojamas reaktyvinis artritas. Tuomet taikomas simptominis gydymas. Tačiau kai liga diagnozuota laiku, ji įveikiama antibiotikais ir žmogus visada pasveiksta be jokių komplikacijų.

Infektologė Irena Ruškuvienė sako, jog kraujo tyrimas, atliekamas dėl jersiniozės, nerodo bakterijų kiekio, kaip kartais mano pacientai. Jis rodo antikūnus. Tuo atveju, kai žmogus sirgo jersinioze, kraujo tyrimas rodo senesnius antikūnus, kurie ir patvirtina, kad žmogus seniau sirgo šia liga, tačiau ūmios stadijos nėra.

Deja, pasak medikės, šimtaprocentinio tyrimų rezultato nėra. Tai – pereinamasis ligos laikotarpis, todėl, pasak medikės,  gydytojas, priimdamas sprendimą dar vadovaujasi trimis kriterijais – tyrimo rezultatais, klinikiniais požymiais ir… savo galva.
 

iMed