Penkiametis : koks jis?

Penkeri metai – tai puikus laikotarpis. Kai kurios mamos sako: „jis tiesiog
per geras”. Vaikas daug gali. Ant vienos kojos nušokuoja dešimt pėdų, gerai meta
ir pagauna sviedinį. Gali užsisegti sagas. Gali užlipti ir nulipti kopėčiomis
keisdamas kojas. Per 10 sekundžių nubėga 30 metrų. Nedaug skiriasi mergaičių ir
berniukų ūgis (apie 109 centimetrai), jų kūno svoris apie 18,5 kg.
Penkerių metų vaikas greitai valgo. Valgydamas mėgsta kalbėti. Retai kada pakyla
nuo stalo. Gerai miega. Išmiega visą naktį neatsikeldamas.
Pats apsirengia ir nusirengia. Tualete pats susitvarko. Gali pats nueiti į
darželį, pats pereiti gatvę.
Penkiametis klausinėja. Jam svarbu žinoti, kaip kas veikia, kokia vienų ar kitų
daiktų paskirtis, ką reiškia žodžiai.
Penkiametis patikimas, pastovus, gerai prisitaikęs. Jis pasitikintis savimi,
ramus, draugiškas, nereiklus aplinkiniams. Tuo jis skiriasi nuo keturmečio,
kuris visko varžosi.
Penkiametis patenkintas būna namais, gyvenimu. Bando daryti tai, ką pajėgia, ir
todėl padaro tai, ką jis bando. Jis mėgsta atlikti tai, ko iš jo reikalaujama.
Mama yra jo pasaulio centras, ir jis labai prie jos prisirišęs. Jis mėgsta daug
ką su ja drauge daryti, klausyti jos nurodymų. Mėgsta būti mokomas, patinka
gauti iš jos leidimą padaryti vieną ar kitą. Jis ne tik nori būti geras
berniukas (mergaitė) , bet jam ir sekasi tokiu būti. Todėl yra patenkintas
savimi ir kiti juo patenkinti.
Penkiametis myli savo tėvą ir juo didžiuojasi. Jis tėvo gali paklausyti greičiau
negu mamos. Bet dauguma penkiamečių, tiek berniukai, tiek ir mergaitės, yra
mamos vaikai. Nors santykiai su tėvu malonūs, nesudrumsti, bet mama yra
penkiamečio pasaulio centras.
Penkiamečio santykiai su jaunesniaisiais broliais ir seserimis yra malonūs. Jis
(ji) paprastai mielai žaidžia su vyresniaisiais ir noriai vaidina kūdikį, kai
vyresnieji žaidžia šeima ar namus.
Viskas pasikeičia, kai penkiamečiui (-ei) sukanka penkeri puse. Tai
prieštaringas amžius. Jis (ji) pradeda prieštarauti, reikalauti, muštis. Jam
(jai) dabar daug mažiau svarbu būti geram, įtinkančiam. Jis labiau pasitiki
savimi ir daro tai, kas jam svarbu.
Penkiametis dirbdamas, piešdamas iškiša liežuvį, laižo lūpas, kraipo burną. Visa
tai po kelių mėnesių dingsta.