Kieme vaikas nešvariomis rankytėmis ima sausainį ar obuolį, čiulpia
pirštuką. Grįžęs namo po kelių valandų suviduriuoja, vemia. Kaip mažyliui padėti?
Konsultuoja pediatrė Ilona Stirbienė
Ar tikrai viduriuoja?
Mamytės pienelį geriantis kūdikis iki pusės metukų gali tuštintis kiekvieną
kartą pavalgęs, o išmatos gali būti skystesnės, net vandeningos (mišinuko
gaunantis dažniausiai tuštinasi vieną du kartus per parą). Tai nieko bloga. Jei
kūdikėlis priauga pakankamai svorio, yra žvalus, viskas gerai. Po pusmečio mamos
pienuku maitinamas pypliukas sauskelnes „prikraus“ rečiau – du tris kartus per
parą. Šiek tiek dažniau ir skysčiau tuštinasi, jei dygsta dantukai, žindanti
mama vartoja antibiotikų, kūdikėlis serga virusine liga. Tai ne viduriavimas.
Bet pasitarti su gydytoju reikėtų, jei išmatos tampa gleivingos, su krauju,
vaikelio svoris liaujasi augęs arba pradeda kristi, pakyla kūno temperatūra.
Kas „išlaisvina“ viduriukus?
Jei vaikutis suviduriuoja, mamai į galvą šauna mintis, kad priežastis – į maistą
pakliuvusios bakterijos. Jos sukelia viduriavimą, pykinimą, tačiau bakterijos „kaltos“
tik dėl 15 procentų suviduriavusiųjų. Net 60–70 proc. ligonių susargdina virusai,
kurie gali taip įsisiautėti, kad vaikutį reikia gelbėti ligoninėje. Ir virusai,
ir bakterijos į organizmą pakliūna nuo rankų pro burną. Tačiau šie ligų
sukėlėjai kelią iki žarnyno randa ir per kvėpavimo takus. Pakanka, kad šalia
nusičiaudėtų ar sukosėtų sergantis žmogus. Viduriavimą gali sukelti ir
chirurginės ligos, pavyzdžiui, apendicitas ar invaginacija. Todėl gausiai
vemiantį, viduriuojantį vaiką būtinai turi apžiūrėti gydytojas.
Bakterijos. Kai šilta, joms tikras rojus, nes pakliuvusios į maistą gali
daugintis ir išskirti nuodų. Užvalgęs bakterijomis (salmonelėmis, stafilokokais,
šigelėmis, jersinijomis, žarnyno lazdelėmis ir kt.) užkrėsto maisto, vaikas
viduriuoja ir vemia. Bakterijas iš organizmo dažniausiai galima „išplauti“ daug
geriant.
Koks maistas „vilioja“ bakterijas? Auksiniams stafilokokams patinka
šiltas, „pabuvęs“ ir nešvariai paruoštas maistas, ypač jei yra baltymų ir
cukraus (kiaušiniai, pieno produktai, nepakankamai išvirta ir iškepta vištiena).
Šiomis bakterijomis užsikrėtęs vaikas ne tik vemia ir viduriuoja, bet ir
sukarščiuoja. Salmonelės taip pat veisiasi saldžiuose ir baltymų turinčiuose
produktuose: leduose, varškės sūreliuose, pyragaičiuose su kremu. Net ir
vandenyje! Niekdarės itin pavojingos, nes nukeliauja ne tik į žarnyną (vaikui
raižo pilvą, viduriai tampa laisvi, pakyla aukšta temperatūra), bet ir geba
sukelti kraujo užkrėtimą, sutrikdyti inkstų ir širdies veiklą. Ligonėlio sąmonė
gali sutrikti, atsirasti traukulių.
„Piktieji“ virusai. Jų yra įvairių. Vieni dažniausių – rotavirusas ir
enterovirusai. Rotavirusas gali „prilipti“ ir žiemą, ir vasarą, jei tėveliai ar
vaikas nenusiplauna rankų. Jie labai pavojingi kūdikiui, nes viduriuodamas ir
vemdamas praranda daug skysčių. Enterovirusams labiau patinka vasaros pabaiga,
rudens pradžia. Dažniausiai serga 3–10 metų vaikai, bet kartais – ir kūdikiai.
Šie virusai pavojingi tuo, kad sukelia viduriavimą, o iš žarnyno nukeliavę iki
smegenų – meningitą.
Kad ligos aplenktų
*Kūdikį kuo ilgiau žindykite.
*Nepamirškite plauti rankas grįžę iš kiemo, tualeto, prieš valgį ir to mokykite
savo mažylį.
*Nešildykite maisto keletą kartų, ilgai nelaikykite šiltai, dėkite į šaldytuvą.
*Vaisius ir daržoves kruopščiai nuplaukite tekančiu vandeniu.
*Atostogaudami nepamirškite higienos įpročių. Paplūdimyje ar iškyloje vaikui
neduokite jokio maisto, jei prieš valgį nenusiplovė rankų. Pravėrę kavinės duris,
vaiką pirmiausia nuveskite prie vandens čiaupo, tik tada sodinkite prie stalo.
*Į iškylą neimkite greit gendančių produktų (pieniškų dešrelių, mišrainių,
varškės sūrelių, tortų, saldžių gėrimų su angliarūgšte, kompotų ir pan.).
Troškuliui malšinti ir valgiui ruošti įsidėkite geriamojo vandens.
*Jei kas nors šeimos narių viduriuoja, higienai skirkite daugiau dėmesio,
dažniau plaukite rankas, nes liga gali užklupti ir kitus šeimos narius.
7 pagalbos žingsneliai
Kad vaikas užsikrėtė, paaiškėja po kelių valandų ar… dienų (priklauso nuo
užkrato). Mažiukas pradeda vemti, viduriuoti, jam raižo pilvuką, silpna, gali
pakilti aukšta temperatūra, krėsti šaltis, vaikas gali prarasti sąmonę. Pirmos
2–3 dienos būna sunkiausios, paskui savijauta ima gerėti. Virusinė ar bakterinė
infekcija, jei ji nesukelia ūmių komplikacijų ir ligoniukui suteikiama tinkama
pagalba, visiškai praeina per 3–7 dienas ir ligoninės neprireikia. Vis dėlto su
gydytoju pasitarti būtina, nes yra labai daug ligų, kai mažylis viduriuoja,
vemia, pakyla kūno temperatūra.
1. Kad organizmas atgautų prarastus skysčius ir mineralines medžiagas, vaikui
duokite kuo daugiau gerti.
2. Paruoškite specialaus druskų mišinio iš vaistinės, nes kartu su skystomis
išmatomis organizmas netenka daug mikroelementų (natrio, kalio, magnio, chloro).
Jei sunegalavo kūdikis, būtinai ir toliau žindykite. Labai svarbu dažnai ir po
mažai sugirdyti mineralinių druskų tirpalo. Jei vaikas jau pats moka gerti iš
puodelio, tirpalo duokite maždaug tiek, kiek vandens išviduriavo. Jei kūdikėlis
dar žinda ir pats negeria, lėtai sugirdykite arbatiniu šaukšteliu taip, kaip
nurodyta informaciniame lapelyje. Tirpalo duodant po daug kūdikį gali supykinti.
Jei nepavyktų sugirdyti pakankamai skysčių ir druskų tirpalo, jį išvemtų,
ligonėlį tektų vežti į ligoninę.
3. Didesnį vaiką galima girdyti mineraliniu vandeniu be angliarūgštės. Tačiau
šiame gėrime per mažai mineralinių medžiagų. Arbatoje jų dar mažiau. Todėl ir
didesniam vaikui būtinai paruoškite minėto tirpalo ir duokite po 1–2
valgomuosius šaukštus (taip, kaip nurodyta informaciniame lapelyje).
4. Jei vaikučio kūno temperatūra pakyla aukščiau nei 38° C, duokite
paracetamolio (jei viduriuoja, geriau geriamojo). Žemesnės temperatūros malšinti
nevalia.
5. Viduriavimo labai greitai stabdyti vaistais nereikia, nes slopinant šią
apsauginę organizmo reakciją nepasišalina nuodai, jų patenka į kraują ir dar
labiau pakenkia organizmui. Vaistai, kurie sugeria toksinus, neturi būti
svarbiausia pagalbos priemonė, tik pagalbinė, padedanti viena dviem dienomis
greičiau pasveikti. Jie patartini tik tada, kai vaikas labai gausiai viduriuoja.
6. Nupirkite papildų su gerosiomis žarnyno bakterijomis.
7. Kol vaikas blogai jaučiasi, patartina mažiau varginti žarnyną, t. y.
atsisakyti dirginančio, sunkiau virškinamo ir daug balastinių medžiagų turinčio
maisto, pavyzdžiui, vaisių, daržovių, keptų, riebių patiekalų. Viduriuojančiam
vaikui tinkamesnės bulvės, ryžių košė, kisielius, mėlynių ar kmynų arbata. Kol
vaikas serga, reikėtų vengti pieno produktų. Jų net ir pasveikęs kurį laiką
kartais netoleruoja, nes trūksta pieno baltymus skaidančių fermentų (bet
rūgščius pieno produktus valgyti gali).
SOS!
Labai pavojinga, kai kūdikis ar mažylis iki trejų metų viduriuoja 10–15
kartų per parą. Deja, ne visiems vaikučiams pagalba namie būna veiksminga, nes
geriamieji skysčiai ir mineralinių druskų tirpalai negelbsti arba mažylis
apskritai atsisako gerti. Dėl skysčių stokos gresia šokas (gali sutrikti
pagrindinių organų veikla). Būtina kuo skubiau kreiptis į gydytojus, kai:
*viduriuojantis, vemiantis kūdikis atsisako mamos pieno ar mišinuko, o druskų
tirpalą išvemia;
*vaikas gausiai viduriuoja (gali su krauju);
*daug vemia;
*nesidomi aplinka, gulinėja;
*darosi vangus, mieguistas (arba neramus);
*labai karščiuoja;
*mažai šlapinasi.