Pinigai nelaksto kaip katinai

Būti taupiam – protinga, bet niekas neprisipažins esantis šykštus. Kodėl
taupumas laikomas dorybe, o šykštumas yda, jei riba tarp jų slidoka?

Skrudžo dienos

Kodėl šaipomės iš šykštuolių turčių, bet jiems pavydime? Juk žinome, kad turtai,
kaip ir vaikai, neatsiranda iš šventosios dvasios.

"Žmogus turi suvokti, kiek pinigų jam reikia, kad jaustųsi laimingas. Kiekvienas
pajėgus gauti tiek pinigų, kiek jam reikia. Svarbu, ar žmogus laimingas juos
leisdamas", – sako psichoterapeutas Raimundas Alekna. Tačiau visi girdėjome
istorijų, kai mirus didžiausiam vargetai artimieji rasdavo pinigais kimštą
pagalvę. Nėra nieko graudžiau, kaip skurde numirti ant krūvos šlamančiųjų.

Mūsų tėvai gyveno kaip šykštuoliai – smagumų sau neleido, taupė, kol pinigai su
bankais žlugo. Vyresnės kartos žmonės spintose laiko puošnius servizus, o patys
valgo iš alavinių dubenėlių, skirtų katėms. Kam bus dosnus tas, kuris šykšti sau
ir nesinaudoja savo turtais? Tada nebejauti ne tik arbatos, bet ir gyvenimo
skonio.

Milijonierių pamokos

Manote, kad milijonieriai kasdien labai išlaidauja? JAV turtuoliai yra
anekdotiškai taupūs ir neišrankūs, o gyvena kur kas kukliau, nei leidžia jų
galimybės. Tokią išvadą padarė daugelį metų milijonierius stebėję du
mokslininkai Thomas J.Stanley ir Williamas Danko. Jie tyrimų rezultatus paskelbė
knygoje "Jūsų kaimynas – milijonierius", ir ši netrukus tapo viena perkamiausių.

Už pokalbius milijonieriams mokslininkai mokėdavo 100-250 dolerių. "Mano
mėgstama labdara – tai aš pats", – sakydavo pašnekovai. Per susitikimus su jais
pačius brangiausius kostiumus vilkėdavo tik konsultantai, gyvenantys iš
atlyginimo. JAV milijonieriams nėra reikalo demonstruoti turtų. Jie ir taip
žino, kad yra turtingi.

Milijonus žarstantys žmonės neina iš proto dėl blizgančių dalykų. Pasirodo, jie
mėgsta paprastus valgius, viskį arba alų. Iš visų jėgų stengiasi atrodyti
turtingi ir gerbtini tik tie asmenys, kurie neturi daug pinigų. Mat
demonstruojamas "turtingas gyvenimas" mažina pajamas. O milijonieriui
svarbiausia – ekonomija. Jis mąsto ne apie tai, kaip gražiai gyventi, o kaip
pragyventi be rūpesčių iki senatvės.

Nors turtuoliai gali gyventi nedirbdami, dauguma jų pluša po 10 valandų per
dieną. Kad ir turėdami milijonus, jie sugeba gyventi kaip paprasti žmonės.
Nesvarbu, kiek uždirba, išlaidos visada turi būti mažesnės už pajamas.
Milijonierių žmonos taip pat dažniausiai yra taupios ir rūpestingai kontroliuoja
išlaidas.

Kodėl JAV milijonieriai tokie kuklūs?

Nemažai jų turtus sukaupė iš neprestižinio verslo: šiukšlių vežimo, patalpų
valymo, remonto, taksi paslaugų – taigi nėra ko puikuotis. Apie 20 proc.
turtuolių niekada nesimokė universitete. "Dar niekas netapo milijonieriumi
švaistydamas pinigus plataus vartojimo prekėms, kaip statuso simboliui", –
teigia knygos autoriai. Todėl jie nelinkę permokėti už kasdienio vartojimo
prekes, kurios greitai praranda vertę: drabužius, apavą, maistą.

Klasikiniai milijonieriai batus neša į taisyklą, baldus restauruoja, o neperka
naujų, naudojasi nuolaidų kuponais, vairuoja gana įprastas mašinas, kai kurie
net jaučia polinkį naudotiems automobiliams. Taupūs mažmožiams, išlaidūs
dideliems daiktams. Užuot leidę sau, jie investuoja. Todėl nenuostabu, kad
Rothschildų bankininkystės imperijos įkūrėjo legendinio barono G.Rothschildo
dukterys vaikščiojo apsitempusios kojas gausiai suadytomis kojinėmis.

Pigūs triukai

Rusų dainininkas Filipas Kirkorovas prestižinėse parduotuvėse išleidžia
milžiniškas sumas. Lietuvių žvaigždės ir elitas viešai puikuojasi naujais
automobiliais, namais ir vardiniais drabužiais. "Pinigus švaistantis
milijonierius yra ne kas kita, kaip rinkodaros triukas, brukantis "teisingą"
gyvenimo būdą – skatinantis piliečius rinktis prabangos prekes. Tik kvailiai
lengvai skiriasi su pinigais", rašoma knygoje "Jūsų kaimynas – milijonierius".

Išties kvailiai loterijoje išloštas dideles sumas paleidžia vėjais. Vidutinė
klasė šūkiu: "Šykštus moka du kartus" skatinama kuo daugiau vartoti, kad
"prilygtų" turtuoliams. Politikams tai irgi paranku – gausiai vartojanti masė
nebruzda. Tuo metu turtuoliai viešai nesireklamuoja, nerodo savo namų interjero,
šeimos turtų ir nesigėdija taupumo. Vienas aiškina, jog valgo daktarišką dešrą,
kita Seimo narė –

kad apsiperka dėvėtų drabužių parduotuvėje. Tai būdas nuraminti visuomenės
vidurinės klasės atstovams. "Jie jau turi savo statusą. Natūralu, kad turtingi
žmonės nelinkę demonstruoti turtų. Tai auklėjimo įkaltos dogmos. Dabar madingas
naujas prestižas, neva demokratiškas, paprastas gyvenimo būdas – milijonierius
avi sportinius batus, minta daktariška dešra. Kita vertus, už to neva kuklumo
slypi baimė, nes tuoj atsiras kaulytojų. Labai turtingų žmonių yra kur kas
mažiau nei skurdžių. Todėl turtingieji visada jaučia nerimą", – pasakoja
psichoterapeutas Tomas Lagūnavičius.

Šykštuolis – ant puodo

Jei tapytume šykštuolio portretą, jis turėtų sėdėti ant puodo. "Psichoanalizėje
pagal S.Freudą tai vadinama "analine" asmenybe. Šykščius žmones paprastai
kamuoja vidurių užkietėjimas. Jie iš prigimties yra jautrūs ir bailūs, tačiau
nenuoširdūs, viską linkę kontroliuoti, užgniaužti: jausmus, pinigus. Tai visiška
priešingybė bohemiškiems žmonėms. Šykštuoliai negali atsipalaiduoti, nuolat
jaučia įtampą dėl pinigų, jausmų ir savo vidurių", – šmaikštauja psichoterapeutė
Genovaitė Petronienė.

Anot jos, šykštus žmogus su pinigais elgiasi neracionaliai: atsipalaidavęs gali
prisipirkti itin brangių dalykų, o paskui vėl taupyti. Šalia tokio įsitempusio
žmogaus, kurio protas dirba kaip kompiuteris, nėra lengva gyventi. Tačiau
šykštuolis niekada nesijaučia esąs šykštus, priešingai, jam atrodo, kad kiti
pernelyg išlaidūs.

Kas lemia šykštumą?

Anot psichoterapeutės, šykštumą skatina ne skurdas vaikystėje, o veikiau tėvų
auklėjimas ir asmenybės tipas. Vaikai neišmoksta dalytis šeimose, kuriose tėvai
nelinkę dalytis, kur didesnis džiaugsmas – turėti, o ne draugauti. Tėvai
despotai, labai linkę kontroliuoti ir spausti, taip pat išugdo šykščią asmenybę
– iš kitų nereikalaus, bet ir pats nieko neduos. Todėl šykštuoliai yra
vienišiai. Jie neužmezga nuoširdžių ryšių ne tik su kitais, bet ir su savo
vidiniu pasauliu. Juk meilė yra dalijimasis – ir jausmais, ir materialiais
dalykais.

Biblijoje minimos nuodėmės išskirtos ne todėl, kad būtų pačios sunkiausios, o
dėl to, jog neišvengiamai provokuoja kitas blogybes. Šykštumą lydi niūri svita:
įtarumas, nerimas, baimė, puikybė. Šykštuolis įtaria, kad kiti gviešiasi jo
gero, nuolat nerimauja, kaip išsaugoti ir pagausinti turtą, paniškai bijo būti
apvogtas, pavydi tiems, kurie turi daugiau. Galop pasikelia puikybėn, nes savo
vertę matuoja sukauptu turtu.

Taupus žmogus senatvėje gali pasidaryti šykštus: meluoti, kad badauja, rinkti
butelius ar elgetauti, nors nėra jokio reikalo. Tą, kuris saugo nemažai turto,
visada lydi dvi sesės: nerimas ir paranoja. Perdėtas šykštumas, kai smagu vien
turėti pinigų, yra viena priklausomybės formų. Juk jie skirti kur nors
investuoti ar pirkti.

Coliukė ir kurmis

Kodėl moteriai patrauklesnis jai asistuojančio partnerio dosnumas, o ne
šykštumas? Logiškai mąstant šykštus vyras yra kur kas patikimesnis šeimos
gerovei kurti negu švaistūnas. Tačiau ištekėjus už šykštuolio nebesinorės jo
vadinti ekonomišku. Vyras skaičiuoja žmonos kąsnius, naujus batelius jai tenka
slėpti spintose. Diena po dienos pora kaunasi dėl išlaidų. Taupus sutuoktinis
egoistiškai pats nusprendžia, kaip turi gyventi šeima. Moterų prioritetai kiti –
jos labiau linkusios išlaidauti mažmožiams, namų buičiai, drabužiams, o vyras
užgniaužia pinigus didesniems pirkiniams.

Nuodėmė ar prigimtis?

Ispanų biologas Jonesas Medina knygoje "Genas ir septynios mūsų nuodėmės" rašo,
kad priešintis nuodėmėms yra beprasmiška, nes jų šaltinis – pirmykščiai
instinktai, iki šiol gyvi žmogaus sąmonėje. Psichologiniu požiūriu šykštumas –
tai įkyri, tačiau natūrali kova dėl teisės į nuosavybę, kai kiti kėsinasi ją
atimti. Taigi šykštumas yra natūralus būdas išlikti.

Taupymas ir didėjanti sąskaita banke veikia kaip dopingas ir adrenalinas,
skatina dar labiau taupyti. Ne veltui animacinis herojus dėdulė Skrudžas, jau
tapęs bendriniu šykštumo vardu, atgaudavo jėgas ir gerą nuotaiką maudydamasis
piniguose. Pasirodo, nieko keista ir smerktina, jei nenori su niekuo dalytis
tuo, ką užgyvenai ir uždirbai. Tik svarbu, kad mūsų nekamuotų vidurių
užkietėjimas.