+4
-0
+4

Tik prisiminimai, pjūvio vietoje kolkas trumpesni plaukai ir randas vilnietei Viktorijai Kovalik (26) primins apie plyšusią galvos smegenų aneurizmą. „Ne kartą pagalvojau, kad galėjo viskas kitaip pasisukti, jei ji būtų plyšusi kitu metu, kai buvau kitoje vietoje. Savo gyvenime matau tam tikrus žingsnelius, kurie rodo, jog man dar lemta gyventi, nelemta mirti“, – sakė V.Kovalik. 

Pajuto milžinišką skausmą

„Kaip dabar pamenu, spalio 8-ąją, šeštadienį, buvo atvažiavusi sesuo. Gaminomės vakarienę. Pajutau tvinksėjimą galvoje, jaučiau pulsavimą, bet nepagalvojau, kad tai gali būti rimtos ligos ženklas“, – pasakojo V.Kovalik.

Kitą dieną sesuo išvažiavo namo, o Viktorija ėmėsi namų ruošos.

„Buvo nuostabi diena, o aš pati  išskirtinai puikios nuotaikos: pakalbėjau su pusbroliu, sese, tėvais, skype‘u – su Graikijoje gyvenančiu sužadėtiniu. Pasvarstėme, kad reikia mesti rūkyti ir nuėjau toliau tvarkytis. Pamenu tik, kaip užpilu kremą, lenkiuosi šveisti vonią ir… viskas. Pajutau milžinišką, iki šiol nepatirtą skausmą. Nežinojau, kas atsitiko, bet suvokiau, kad dar niekad taip neskaudėjo galvos. Pajutau, kad tuoj nualpsiu ir intuityviai ėmiau ieškoti vietos saugiai atsigulti“, – prisiminė V.Kovalik.

Namuose buvo viena

Viktorija nežino, kiek laiko pragulėjo nualpusi – namuose ji buvo viena.

„Po kurio laiko atsipeikėjau, kas, įvykus aneurizmai, neįtikėtina. Suvilgiau veidą šaltu vandeniu ir supratau, kad turiu nusigauti iki telefono. Galvos skausmas – milžiniškas. Suspaudusi ją rankomis šiaip ne taip pasiekiau telefoną. Atsigulusi į lovą paskambinau sesei. Pasakiau, kad labai skauda galvą“, – pasakojo V.Kovalik.

Pokalbis su seserimi suteikė stiprybės silpnumo akimirką. Vilnietė balansavo tarp buvimo sąmoninga ir sąmonės netekimo.

„Laimė, sugebėjau paskambinti labai gerai draugei Erikai. Pasakiau, kad man labai bloga, ši išskubėjo pas mane. Kol jos laukiau, vėl paskambinau sesei, kad ji palaikytų mane budrią, nes jaučiau, kad plaukiu. Drąsinau save mintyse, kad turiu išsikapstyti“, – pasakojo V.Kovalik.

Susmuko draugų glėbyje

Susisiekti su atvykusia į pagalbą drauge Viktorijai taip pat reikėjo milžiniškų valios pastangų: domofonas sugedęs, todėl ji turėjo pereiti kiemą ir atidaryti vartus.

„Kaip atidariau lauko duris, nežinau, nes jos ir esant sveikam labai sunkiai darinėjasi. Nebeatsimenu, kaip perėjau kiemą ir paspaudžiau mygtuką, atidarantį vartus. Įleidau Eriką su draugu ir tą akimirką susmukau jų rankose.   Pagaliau pasijutau saugi, žinojau, jog manimi pasirūpins. Gyvenime nepamiršiu šio pojūčio”,- prisiminė V.Kovalik.

Sveikti įkvėpė ir medikas

Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje išaiškėjo Viktorijos diagnozė ir kad jos laukia operacija.

„Tai sužinojus užplūdo ramybė. Viskas tapo aišku. Nusiraminau“, – prisiminė V.Kovalik. 

Ją operavusį ir gyvybę išgelbėjusį Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės neurochirurgą, med. m. dr. Gytį Šusticką vilnietė vadina jos angelu sargu Žemėje.

„Jis – tarsi gurkšnis gryno oro, sveikatos baterija. Ne tik geras specialistas, bet ir puikus psichologas. Visada geros nuotaikos, dėmesingas. Ne apie tai, kokios baisybės mane gali ištikti pasakodavo atėjęs į palatą, o sakydavo: „Na, šaunuole, kaip laikaisi?“ , – gerų žodžių medikui negailėjo V.Kovalik.

Džiaugiasi mažais dalykais

Reanimacijoje Viktorija praleido aštuonias dienas, dar dešimt – Neurochirurgijos skyriuje. Sunkiausia tuomet, anot jos, ne pacientui, o jo artimiesiems.

„Tu guli, matai artimuosius, džiaugiesi tomis akimirkomis, daug miegi. Sunkumai prasideda grįžus į gyvenimo ritmą, kai lieki pats vienas už viską atsakingas. Pavyzdžiui, pirmą mėnesį pavargsti, kol nuvalai dulkes, o nusiprausti užtrunka pusę dienos. Iš pradžių pokyčius jauti kasdien, vėliau – kas savaitę ir galiausiai kas mėnesį“, – kalbėjo V.Kovalik.

Anksčiau ne lėkusi, o skirste skridusi nuo darbų gausos, dabar Viktorija gerokai sulėtino gyvenimo tempą, metė rūkyti ir nuoširdžiai mėgaujasi net mažomis gyvenimo akimirkomis.

„Matyt, su marškinėliai gimiau. Nejaučiu jokių liekamųjų ligos reiškinių. Viską galiu daryti. Net Atėnuose jau buvau, o juk sprendėsi klausimas, ar apskritai išgyvensiu, kalbėsiu, matysiu“, – šypsojosi V.Kovalik.

Paminėdama savo išgijimą – „antrąjį gimtadienį” – mergina ketina su šeima ir draugais nuvykti į ligoninę suvalgyti kibinų. Visai kaip tada, kai sunkiai sirgo ir tai buvo didžiausia pramoga išėjus iš ligoninės palatos.

 

Specialistų komentarai:

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės neurochirurgas, med. m. dr. Gytis Šustickas:

– Plyšus galvos smegenų aneurizmai, mirštamumas viršija 50 proc. Išgyvenusių pacientų grupėje bent pusė turi didesnių ar mažesnių invalidumo požymių. Neplyšusią aneurizmą turi apie 5 proc. gyventojų.

Dažniausi aneurizmų plyšimai, sulaukus 50-60 metų. Šiuo atveju aneurizma plyšo jaunai, 26 metų, moteriai. Labai kvalifikuota radiologė Eleonora Kvaščevičienė atliko sudėtingą galvos kompiuterinės tomografijos angiografijos tyrimą. Jo metu nustatyta gyvybiškai svarbios vidurinės smegenų arterijos įgimtas defektas – aneurizma (kaip pūslelė ant vienos iš smegenų arterijos). Pacientė paruošta ir jau kitą parą po atvykimo operuota.

Operacijos metu rasta labai plonasienė aneurizma, todėl uždelsus, ji galėjo plyšti dar kartą, o tai lemtų 80-90 proc. mirštamumą. Dabar pacientė sveika, gali džiaugtis aktyviu gyvenimu be jokių apribojimų. Ji išvengė daugelio galimų grėsmingų pooperacinių komplikacijų.

Net ir po sėkmingiausių plyšusių aneurizmų operacijų 50 proc. pacientų susiaurėja pakenkta arterija, iš jų pusei atsiranda grėsmingų simptomų (sutrinka kalba, orientacija, galūnių jėga). Iš visų sėkmingai išoperuotų pacientų beveik 10 proc. miršta dėl sutrikusios kraujotakos. Ši komplikacija vadinama vazospazmu. Norint ją sumažinti stengiamasi pacientą operuoti kuo greičiau. Pasaulyje priimta, jog operacija turi būti atlikta per 72 val. po aneurizmos plyšimo. Lietuvoje stengiamasi atlikti dar greičiau – per 24-48 val. – todėl mūsų rezultatai geresni nei daugelio kolegų iš užsienio. Apie 10-15 proc. pacientų po aneurizmos plyšimo sutrinka smegenų skysčio (likvoro) cirkuliacija. Jo kaupiasi smegenyse daugiau, negu turi būti (dėl sutrikusios likvoro rezorbcijos) ir formuojasi smegenų vandenė (vidinė hidrocefalija). Tai taip pat nepriklauso nuo gydymo.

Taip pat gali būti bendros komplikacijos: infekcija, trombų susidarymas, kurie gydomi medikamentais, tačiau ne visi organizmai tinkamai reaguoja į juos. Viso to pacientei pavyko išvengti.

Šias operacijas pradėjau atlikinėti Vilniaus regione nuo 1999 metų po mokslų Helsinkio universiteto Neurochirurgijos klinikoje (iki tol buvo atliekamos tik Kaune). Tam padėjo ir teigiamas ligoninės administracijos požiūris, nes šioms ypač sudėtingoms operacijoms reikalinga labai brangi diagnostinė ir operacinė technika, o taip pat – labai aukštos kvalifikacijos radiologų, anesteziologų, neurochirurgų ir slaugytojų komanda. Tokių gydytojų podiplominis paruošimas vyksta tik pasaulinio lygio neurochirurgijos klinikose už savus arba rėmėjų pinigus. Todėl reikalingas didelis gydytojų entuziazmas. Šiuo metu Vilniuje tokias operacijas atlieka keturi neurochirurgai, kurie kokybe nenusileidžia geriausioms pasaulio klinikoms. 

Poilsio namų „Baltija“ Reabilitacijos centro vadovė Svaja Kondrotienė: 

– Į mūsų reabilitacijos centrą patekti galima dviem būdais: arba mokant už paslaugas pačiam, arba pasiuntus gydytojui ir iš teritorinės ligonių kasos gavus reikiamą pažymą medicininei reabilitacijai.

„Baltijos“ reabilitacijos centre gydomi pacientai po įvairių neurochirurginių operacijų, tame tarpe ir po aneurizmų operacijų. Reabilitologas, apžiūrėjęs pacientą, nustato jo funkcinę būklę ir paskiria reikalingas procedūras. O jų pasirinkimas mūsų centre didelis, per 60 įvairių procedūrų: masažai, kineziterapija, vandens procedūros, įvairios fizioterapijos procedūros – šalčio, šviesos, magneto terapija, lazerio, ultragarso, elektros terapija ir kt.  Neretai pacientai nuvertina, pavyzdžiui, kineziterapiją – gydymą judesiu, mano, kad geriausiai gali padėti masažas. Tačiau kineziterapija nepamainoma norint atstatyti fizinę paciento būklę, sutrikusias įvairių organų funkcijas.

Po galvos aneurizmos operacijos pacientui greičiau sveikti padeda individuali kineziterapija, kineziterapija baseine, šalčio ir šviesos terapija pjūvio vietoje. Raumenų stimuliacija TENS aparatu padeda atstatyti nusilpusius galūnių raumenis, tirpimus puikiai gydo limfodrenažinis masažas. Logopedas padeda koreguoti kalbos sutrikimus, psichoemocine paciento būkle rūpinasi psichoterapeutas, vyksta individualūs ir grupiniai užsiėmimai. Konkretesnė programa sudaroma, atsižvelgiant į kiekvieno paciento būklę.

Su pacientu, jei tik reikia, dirba visa reabilitacijos specialistų komanda: reabilitologas, neurologas, logopedas, socialinis darbuotojas, psichologas, slaugytojos. Visų mūsų tikslas yra kuo greičiau sugrąžinti pacientą į pilnavertį gyvenimą.

Be to, pas mus kepami labai skanūs kibinai, jais mėgaujasi ir mūsų pacientai. 

Audronė Baltkojytė 

Lietuvos sveikata