Esama tikimybės, kad vaistai, kuriuos daugelį metų vartoja dešimtys ar šimtai tūkstančių Lietuvos gyventojų, yra veikiau žalingi nei naudingi, o kartais net kelia grėsmę gyvybei. Ligonių kasos atseikėja farmacininkams už šiuos preparatus milijonus litų.

2008-2009 metais iš Europos registro dėl didesnės žalos negu naudos ir kitų neatitikimų išbraukti 27 preparatai. Tarp jų būta vaistų diabetui, hipertenzijai, psoriazei ir kitoms ligoms gydyti. Europos ekspertams įtarimų sukėlę medikamentai išnyko ir iš Lietuvos.

Tas pats gali nutikti ir vaistams, kuriuose yra sibutramino, skirto antsvoriui mažinti. Šių metų pradžioje Europos vaistų agentūra (EVA) rekomendavo sustabdyti šių preparatų rinkodaros teisę Europos Sąjungoje (ES). Mat paaiškėjo, kad vartojant vaistus, turinčius sibutramino, didėja širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų, tokių kaip insultas bei miokardo infarktas, rizika.

Pastarosiomis savaitėmis EVA ekspertai tarėsi ir dėl visame pasaulyje (taip pat Lietuvoje) populiarių medikamentų nuo astmos bei diabeto. Jau ne vienus metus netyla abejonės dėl jų galbūt keliamo pavojaus. Medikai apie tai žino. Tačiau niekas negali garantuoti, kad gyvybiškai svarbi informacija laiku pasiekia bandomųjų triušių kailyje atsidūrusius ligonius.

 

Mėgino nutildyti

 

Dėl šios priežasties kompanijos „GlaxoSmithKline“ veiksmus ėmėsi tirti net JAV Senatas. Kaip neseniai pranešė įtakingas dienraštis „The New York Times“, porą metų trukusio tyrimo išvadose buvo konstatuota, kad „GlaxoSmithKline“ privalėjo anksčiau įspėti pacientus apie galimą preparato „Avandia“ vartojimo riziką.

„Kiekvieną mėnesį šimtai žmonių, geriančių prieštaringai vertinamus vaistus „Avandia“ diabetui gydyti, kenčia nuo širdies priepuolių ir jos nepakankamumo. Apie tai byloja konfidencialūs vyriausybės pranešimai, kuriuose rekomenduojama pašalinti šiuos medikamentus iš rinkos“, – skelbė „The New York Times“. Dienraštis rašė, kad jei preparatą „Avandia“ vartojusiems asmenims būtų buvę skirta kitos kompanijos panašių vaistų, kiekvieną mėnesį būtų buvę galima išvengti maždaug 500 širdies priepuolių ir 300 širdies nepakankamumo atvejų.

„GlaxoSmithKline“ vadovybė, kaip pabrėžiama JAV Senato tyrimo ataskaitoje, bandė įbauginti nepriklausomus gydytojus, kad šie paneigtų, jog „Avandia“ gali didinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, taip pat ieškojo būdų, kaip sumenkinti išvadas, kad konkuruojančių firmų vaistai gali tą riziką sumažinti“, – pranešė „The New York Times“.

„GlaxoSmithKline“ tebetvirtina, jog moksliniai tyrimai neįrodo, kad „Avandia“ didina riziką susirgti širdies ligomis. Tačiau įtakingo JAV dienraščio teigimu, „Avandia“ pirmauja tarp receptinių vaistų, sukeliančių rimtų problemų, įskaitant 304 mirties atvejus, apie kuriuos pranešta per trečiąjį 2009 metų ketvirtį.

 

Vartojamas ir toliau

 

Kadaise preparatas „Avandia“ buvo vienas populiariausių pasaulyje, bet 2007-aisiais Klivlendo klinikos kardiologai iškėlė prielaidą, kad šis medikamentas žalingas širdžiai. Tai paskatino JAV maisto ir vaistų tarnybą (FDA) išplatinti atitinkamą įspėjimą. Vaisto pardavimas sumažėjo. Tais pačiais metais suburta nepriklausomų ekspertų grupė nustatė, kad „Avandia“ gali sukelti širdies priepuolį, bet nerekomendavo išimti preparato iš apyvartos. Remdamasi šiuo sprendimu kompanija „GlaxoSmithKline“ nesutiko su JAV Senato tyrimo išvadomis. „Todėl šimtai tūkstančių pacientų vis dar vartoja rosiglitazoną, nors nemažai geriausių endokrinologų tvirtina, jog išsižadėjo šio vaisto“, – reziumavo JAV dienraštis.

 

Skundų negirdėjo

 

Nuo 2008-ųjų „Avandia“ pateko ir į EVA akiratį. Baigiamasis svarstymas vyko šį vasarį. Pasak Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) vadovo Gintauto Barcio, nuspręsta, kad iš naujo įvertintas šio preparato naudos ir rizikos santykis yra teigiamas. Medikamentą vartoti leidžiama, tačiau nustatoma papildomų apribojimų jį skiriant.

Ar VVKT vadovas garantuoja, kad „Avandią“ geriantys tautiečiai yra saugūs? „Galime remtis tik EVA Žmonėms skirtų vaistų komiteto rekomendacijomis ir sprendimais. Informacijos, kad dėl šio preparato vartojimo Lietuvoje būtų nustatyta išskirtinės reakcijos atvejų ar kokių nors problemų, neturime“, – aiškino G.Barcys. Tačiau jis pridūrė, kad Lietuvoje pranešimų apie nepageidaujamą reakciją į vaistus apskritai gaunama mažai. Kaip rodo kitų Europos valstybių patirtis, tokių signalų turėtų būti gerokai daugiau. Lietuvos medikai nežinia kodėl nepaiso šios savo pareigos.

 

Rizikos nėra?

 

„Žinau, jog esama tam tikrų niuansų dėl šio preparato. Tačiau kol kontroliuojančios tarnybos nepaskelbė, kad jis išimamas, vadinasi, pavojaus nėra, – LŽ dėstė vyriausiasis Lietuvos endokrinologas prof. habil. dr. Antanas Norkus. – Dėl rizikos širdžiai perspėjama, jog vartojant tuos vaistus gali padidėti svoris. Bet ne todėl, kad atsiranda nutukimas, o dėl to, kad susilaiko skysčiai. Tai gali turėti įtakos širdies nepakankamumui. Šio vaisto nereikia skirti aklai, specialistai tai žino. Kam preparatas tinka, jis tikrai geras. Jei medikamentas skiriamas motyvuotai, patyrusių specialistų, rizikos nėra.“

Pristatant vaistą Lietuvoje medikams buvo minima galima rizika. Tačiau A.Norkus tikino negirdėjęs, kad Lietuvoje dėl šio preparato kam nors būtų kilę rimtų komplikacijų ar net ištikusi mirtis. „Skiriant jį paprastai vertinama kepenų funkcija. Jei esama kokių nors pokyčių, vaistas nerekomenduojamas. Jo neskiriame ir tuo atveju, kai pacientui įtariama bet kokia širdies nepakankamumo stadija“, – pridūrė A.Norkus.

Pasak endokrinologo, Lietuvoje „Avandią“ vartoja palyginti nedaug diabetu sergančių žmonių, esą jie nesudaro nė 10 proc. pacientų. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, pasaulio ekspertų diskusijas keliančiam preparatui skirti pernai Lietuvoje buvo išrašyta puspenkto tūkstančio receptų. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto išlaidos, susijusios su šiais vaistais, siekė per 1,217 mln. litų.

 

Geriausiai parduodami

 

Kur kas dažniau vartojami ir gerokai daugiau valstybės lėšų reikalaujantys kitos ligos – astmos – ilgalaikiam gydymui skirti medikamentai pastaruoju metu taip pat sulaukė išskirtinio JAV ir Europos vaistų agentūrų dėmesio. Neseniai FDA įspėjo dėl „GlaxoSmithKline“ preparatų „Advair“ ir „Serevent“, kompanijos „Novartis“ gaminamo vaisto „Foradil“ bei kompanijos „AstraZeneca“ siūlomo „Symbicort“ vartojimo pasekmių. Abejonių dėl šios klasės medikamentų saugumo per pastaruosius metus kilo kelis kartus, aštriai diskutuota, ar nederėtų jų uždrausti. FDA pareiškė, kad minėtų „vaistų vartojimas turi būti kiek įmanoma apribotas dėl galimo astmos paūmėjimo, hospitalizacijos ir mirties tikimybės“, o į informacinius lapelius būtina įtraukti naujus įspėjimus.

Šie vaistai vartojami labai plačiai. Pavyzdžiui, „Advair“ yra geriausiai kompanijos „GlaxoSmithKline“ perkamas produktas. Vien per paskutinį 2009-ųjų ketvirtį pasaulyje jo parduota už 1,366 mlrd. eurų.

Lietuvoje šie medikamentai taip pat populiarūs. Manoma, juos vartoja apie 20 tūkst. ligonių. Tiems vaistams tenka ir didžiausios ligonių kasų išlaidos, skirtos astmai gydyti. Pavyzdžiui, pernai Lietuvoje išrašyta per 49 tūkst. kompanijos „AstraZeneca“ preparato „Symbicort“ receptų, PSDF biudžeto išlaidos jam siekė daugiau kaip 13 mln. litų. Kitiems vaistams kompensuoti skiriamos lėšos taip pat nemenkos, sudaro šimtus tūkstančių litų.

 

Farmacininkų nauda

 

Specialistai tvirtina, kad Lietuvoje išrašant minėtos klasės vaistus dažnai nepagrįstai parenkami brangesni ir stipresni. Kadangi šie preparatai farmacijos kompanijoms labai pelningi, farmacininkai jiems skiria itin daug dėmesio. Tai daro nemažą įtaką gydytojams.

Pasak Lietuvos vaikų pulmonologų draugijos pirmininko prof. Arūno Valiulio, apie LŽ minimų vaistų poveikį Lietuvos ir užsienio spaudoje bei akademiniuose renginiuose kalbama jau seniai. „Problema išties nemaža. Diskutuojama dėl šių preparatų saugumo, efektyvumo, dėl to, ar įvertinta jų vartojimo rizika. Manoma, kai kurie žmonės genetiškai jautresni tokiems medikamentams“, – sakė A.Valiulis. Jis, pradėjęs apie tai kalbėti dar prieš penkerius metus, sulaukė itin negatyvios didžiųjų farmacijos kompanijų reakcijos. „Svarbu, kad iš patrankos nebūtų šaudoma į žvirblį. Juk šie vaistai skiriami esant sunkiai astmai. Todėl sergant lengvesnės formos liga jie neturėtų būti išrašomi ir nuolat vartojami. Gal vertėtų daryti pertraukas, vengti monoterapijos“, – svarstė A.Valiulis. Žinomas medikas sutiko, jog žmonės nelabai gilinasi į tai, kas parašyta keliuose preparato aprašo lapuose. Pacientams belieka kliautis, kad gydytojas išaiškins galimą jo vartojimo riziką.

 

Rūpinasi savo reputacija?

 

VVKT atstovai tvirtina, kad centralizuotai registruojamų vaistų gamintojai dažniausiai net nelaukia Europos Komisijos sprendimo išbraukti medikamentą iš registro ir patys atsisako jo registracijos, kai EVA konstatuoja rimtą problemą, kurios nepavyksta greitai išspręsti. Esą taip kompanijos saugo savo reputaciją. Iš dvidešimt septynių 2008-2009 metais iš Europos registro pašalintų preparatų dėl devyniolikos paraiškas atsiėmė patys gamintojai.

„Mūsų patirtis ir atlikti klinikiniai tyrimai neparodė jokių šių vaistų sąsajų su padidėjusiu mirtingumu ar kitomis pavojingomis komplikacijomis. Vartojant juos didesnio pavojaus nekyla. Šiuo metu vaistų naudos ir rizikos santykis yra neabejotinai teigiamas“, – gynė kompanijos reputaciją preparatų „Avandia“, „Advair“, „Serevent“ gamintojos „GlaxoSmithKline“ atstovybės Medicinos skyriaus direktorė Inga Pošiūnienė.

LŽ atsiųstame atsakyme kompanijos „AstraZeneca“ atstovybės Lietuvoje medicinos reikalų vadovė Nijolė Ridziauskienė teigė, jog gamintoja „visiškai įsitikinusi medikamento „Symbicort“, kuris patvirtintas daugeliu klinikinių tyrimų ir ilgamete praktine patirtimi, saugumu“.

Lietuvos Žinios