Psichologo patarimai. 5-6 metų vaiko raida

Turiu penkiametį sūnų. Gyvename įprastą gyvenimą. Kartais pagalvoju, ar
tokio amžiaus vaikui užtenka įspūdžių, potyrių, gal jis turėtų būti labiau
smalsus tokiame amžiuje? Darželyje auklėtojos apibūdina vaiką kaip labai
protingą (pagal jo samprotavimus, sūnus pats moka skaityti) gerą, ramų, itin
stebintį aplinką, komentuojantį kitus ir lėtokai atliekantį užduotis. Taip pat
ir valgantį lėtokai.

Klausimas: kas vyksta vaiko raidoje 5-6 metus? Ko labiausiai reikia tokio
amžiaus vaikui? Į kuriuos aspektus ar vaiko elgesio niuansus reikia kreipti
dėmesį? Ko daugiausiai reikia tinkamam jo tiek psichologiniam, tiek fiziniam
vystymuisi?

Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė

Jūsų užduotas klausimas apie vaiko vystymąsi bei jį skatinančius veiksnius yra
ganėtinai platus. Šioje srityje yra atliekami gana gausūs tyrimai, išskiriamos
įvairios teorijos, pabrėžiančios skirtingus raidos ypatumus ir jų tobulinimo
būtinybę. Dėl to norint gauti išsamų atsakymą vertėtų perskaityti ne vieną
knygą, kurioje nagrinėjamas vaiko auginimas ir auklėjimas.
Visgi pabandysiu trumpai išskirti mažylių vystymosi sritis, joms būdingus
pokyčius ikimokykliniame amžiuje ir pagrindinius vaiko poreikius, kurių
patenkinimas padeda vaikui augti ir tobulėti. Atsakinėdama į klausimą remsiuosi
Daniels E. R. ir Stafford K. knyga „Atvirų visiems vaikams grupių kūrimas”.
Socialinė ir emocinė vaiko raida. Eric Rickson išskiria tris psichinės –
socialinės raidos etapus, kurie pasak jo, susiję su sėkmingu vystymusi
ankstyvojoje vaikystėje: pasitikėjimo jausmo, savarankiškumo bei iniciatyvumo
ugdymasis. Jūsų vaiko išgyvenamas amžiaus tarpsnis pasižymi tuo, jog
bendraudamas su kitais žmonėmis jis siekia vis didesnio savarankiškumo,
iniciatyvumo ir tuo pačiu kuria savigarbos jausmą, pradeda priimti save kaip
vyriškos lyties atstovą, įgyja savikontrolės įgūdžius (laikytis taisyklių,
emocijų reiškimo kitiems priimtinu būdu).
Dalyvaujant kitų vaikų grupėje, bendraujant su suaugusiais vaikas pamažu mokosi
tokių socialinių įgūdžių kaip savo ir kitų jausmų atpažinimo bei nusakymo,
skirtingumo suvokimo ir priėmimo, gebėjimo dalytis, prisiimti atsakomybę, padėti
kitiems, spręsti problemas.
Kad vaikas viso to galėtų mokytis, jam labai svarbu jaustis saugiam ir patirti
sėkmę, bent jau kur kas dažniau nei nesėkmę. Kad vaikas galėtų iš bendravimo
perimti tam tikrus ypatumus, jam svarbu jaustis vertingam. Dėl to tėvų elgesys
su vaiku čia labai reikšmingas: priimti vaiką tokį, koks jis yra, rodyti jam
meilę, padėti jam jaustis reikalingu.
Tai, kaip vaikas jaučiasi namuose, santykiuose su tėvais, susiję su jo atvirumu
bendraamžių grupėje, su jo perkeliamu elgesiu ir gebėjimu plėsti savo bendravimo
įgūdžius. Taigi norint skatinti vaiko socialinę ir emocinę raidą, pirmiausia
verta patenkinti mažylio poreikį būti mylimu ir reikšmingu, o tai geriausiai
gali padaryti jo tėvai.

Kitas svarbus veiksnys yra žaidimas.
Tokio amžiaus mažyliai būtent jo metu
tobulėja, mokosi naujų elgesio, bendravimo formų, išbando gautą informaciją,
kurią vėliau panaudoja realybėje. Žaidimas svarbus ne tik emocinei bei
socialinei raidai, bet ir kalbos, pažintiniam bei fiziniam vystymuisi. Taigi
jūsų amžiaus vaikas turi kuo daugiau žaisti, tiek individualiai, tiek
bendraamžių grupėje, tiek laisvą žaidimą, tiek su tam tikromis taisyklėmis.
Dar vienas svarbus veiksnys šiame kontekste yra vaiko elgesio reguliavimas. Kad
mažylis jaustųsi saugus ir galėtų tobulinti savo socialinius įgūdžius, svarbu,
jog jis žinotų, kokios taisyklės, elgesio normos ir jų nevykdymo pasekmės
egzistuoja jo aplinkoje. Vaikui tai suteikia apibrėžtumą, konkretumą, pastovumą,
kuris yra reikalingas tiek šiame, tiek vėlesniame amžiuje. Net jei atrodo, jog
vaikai priešinasi riboms, jų nebuvimas juos verčia jaustis didelėje sumaištyje
ir pasimetime, kuriame sunkiai gali vykti žmogaus augimas ir tobulėjimas.

Kalbos raida. Kalbą sudaro klausymasis, kalbėjimas, skaitymas ir rašymas.
Pagrindinė jūsų amžiaus vaiko užduotis yra ugdyti pirmąsias dvi. Skaitymas ir
rašymas šiame amžiuje jau yra reikalavimas, priklausantis nuo to, kokiu požiūriu
vadovaujatės, ugdydami sūnų. Kalbos raidos pagrindą sudaro klausymasis.
Nepakankami jo pagrindai pablogina visus kitas žodinės raiškos formas.
Kad vaikas galėtų tobulinti savo klausymosi ir kalbėjimo įgūdžius, svarbu su juo
kuo daugiau bendrauti apie jam suprantamus ir jį dominančius dalykus. Norint
skatinti vaiko kalbinius gebėjimus, vertėtų skirti kuo daugiau laiko kokybiškam
bendravimui su mažyliu, kurio metu reikėtų: būti dėmesingais ir aktyviais
klausytojais; kalbėti aiškiai ir išraiškingai; kalbant daryti pertraukas, kurių
metu vaikas galėtų sureaguoti; kalbėti apie šiuo metu vykstančius įvykius;
stengtis kuo mažiau kalbėti patiems, o inicijuoti vaiko minčių reiškimą.
Tokio amžiaus vaikams neuždavinėti daug klausimų, kurie prasideda žodžiais
„kodėl”, „kas”, „kur”, „kada”, svarbiau pateikti atvirus klausimus „Gal galėtum
papasakoti apie tai?”, „Kaip tai įvyko?”
Būdai, kurie padeda vaikui tobulinti jo kalbą, yra jo atliekamų veiksmų
apibūdinimas; jo pasakytų teiginių pakartojimas teisingai arba praplečiant juos,
norint parodyti savo supratimą; vaidmeninių žaidimų skatinimas; atvirų klausimų
pateikimas.
Kaip jau minėjau, vaikui svarbu mokėti ne tik kalbėti, bet ir klausytis. Dėl to
pravartu klausti mažylio apie tai, ką jis išgirdo, tarkime, jūsų pasakojime,
skaityti knygas, prašyti perpasakoti tam tikrą dienos patirtį, įvykį ir
panašiai. Tai duoda žinią mažajam, jog svarbu ne tik tai, kokią informaciją jis
pateikia, bet ir kokią gauna.

Pažinimo gebėjimų raida. Ikimokyklinio amžiaus vaikams yra labai svarbus
domėjimasis pasauliu ir jo tyrinėjimas. Jie patys kuria savo žinių sistemą.
Pojūčių ir psichinių procesų pagalba mažyliai aplinkoje ieško prasmės, ryšių.
Dėl to turi būti stimuliuojami visi vaiko pojūčiai: rega, klausa, lytėjimas,
uoslė, skonis, judėjimo ir pusiausvyros jutimas.
Ugdant šiuos gebėjimus, vaikams yra svarbus suaugusiųjų pavyzdys, galimybė
manipuliuoti kuo įvairesniais objektais, psichologinis saugumas ir įveikiamos
užduotys, kurios skatina dėmesio, suvokimo ir atminties funkcijų lavėjimą.
Galima naudoti įvairius ugdomuosius žaidimus, kurių yra gausu prekyboje arba
galima pasigaminti, remiantis tam tikromis pedagoginėmis sistemomis.
Taip pat vaiko pažinimas gali vykti natūraliu būdu stebint ir tyrinėjant
natūralią aplinką. Čia galima pasitelkti gamtos pažinimą, įvairių meninių
gebėjimų ugdymą, tam tikrų procesų nagrinėjimą, įvairių patirčių išgyvenimą,
skirtingų aplinkų patyrimą.

Fizinė raida. Čia reikėtų paminėti, jog vaiko vystymuisi yra svarbu viso
kūno judesių bei akies – rankos koordinacijos raida. Viso kūno judesius galima
formuoti ir tobulinti, skatinant vaiką žaisti aktyvius žaidimus, skatinti daug
judėti, vaikščioti, nešioti jam adekvataus svorio daiktus, šokinėti, ropoti,
šokti, groti tam tikrais muzikos instrumentais (kad ir barškučiais) ir panašiai.
Akies – rankos koordinacija lavėja atliekant veiksmus su smulkiais daiktais,
naudojant lėles – pirštines, dėliojant įvairias kaladėles, tam tikrais būdais
(užmaunant, suneriant, dedant vieną ant kitos ir taip toliau).
Gana trumpai paliečiau visus vystymosi aspektus. Apibendrinant visgi norėčiau
pabrėžti, jog bet kokiam vaiko raidos aspektui svarbiausia yra vaiko patiriama
emocinė būsena. Mažylis, kuris jaučiasi saugus, mylimas, reikšmingas, priimamas
savo tėvų bus kur kas atviresnis mokymuisi.
Kitas svarbus dalykas yra pačių tėvų pavyzdys. Jei jie yra pakankamai
pasitikintys savimi, aktyvūs ir leidžiantys vaikui įsitraukti į jų atliekamą
veiklą, mažylis taip pat turės erdvę tobulinti savo įgūdžius įvairiose srityse.
Dar vienas svarbus aspektas – tai supratimas, kad lygiai taip pat, kaip vaikui
reikalingas naujumas ir įvairūs išgyvenimai, jam yra svarbu patirti
pastovumą, aiškumą,
kad galėtų vykti mokymasis ir tobulėjimas, tai reiškia,
jog vaiko nevertėtų apkrauti įvairia informacija ar specialiu ugdymu.

Jūsų sūnui svarbu daug žaisti ir bendrauti su tėvais bei kitais žmonėmis, tai
yra pagrindiniai jo poreikiai, per kurių patenkinimą vyksta mažylio raida.

Sėkmės
Vaida