Turiu širdies draugą, tačiau atsirado kitas žmogus. Žinojau, kad reikės
rinktis, suvokiau, kad geriau bus likti su ankstesniu draugu – rūpestingas jis,
geras, o ir artimieji tvirtina, jog geresnio vyro nerasiu. Nutraukiau santykius
su kitu vyriškiu, stengiuosi grįžti į ankstesnį gyvenimą, bet su draugu niekas
"nebesiklijuoja".
Jausmas – lyg save prievartaučiau. Nebegaliu su juo mylėtis. Po kiekvieno karto
pasislepiu vonioje ir verkiu – taip trūksta to kito žmogaus glamonių. Ilgiuosi
jo beprotiškai. Iš pradžių maniau, kad tai tik dėl sekso, tačiau kuo toliau, tuo
labiau ilgiuosi bendravimo, kartu leisto laisvalaikio, visko…
Jei lieku viena, mintyse jis, sapnuose – jis. Lyg koks apsėdimas. Su draugu
santykiai labai atšalo, nebenoriu jo švelnumo, prisilietimų, net būti kartu
sunku, pagaunu save slampinėjančią po miestą, kad tik nereikėtų grįžti namo.
Suvokiu, kad kankinu ir savo draugą, ir save. Jis irgi nėra kvailas – mato, kad
kažkas ne taip, kad bėgu nuo jo. Jis irgi nebegali su tuo taikytis. Nebežinau,
ką daryti. Ar tai jau visiška pabaiga? Ar dar bandyti kažkaip gelbėti santykius?
Ar tai dar įmanoma, ar geriau išsiskirti? Siaubingai bijau vienatvės, man ji
didžiausia kančia. Tačiau šitaip kankintis kaip dabar irgi nebegaliu…
Pataria psichologė Vaida Platkevičiūtė
Jei skaitėte ankstesnius mano atsakymus jums rūpima tema, greičiausiai
susidūrėte su tokiomis mintimis, jog neretai moterys yra linkusios iš dviejų
asmenų sukurti vieną – idealų. Vienas iš jų dažniausiai tampa saugumą
palaikančiu, kitas leidžia išgyventi visapusišką aistrą. Tačiau pasidavimas savo
troškimams kitų žmonių sąskaita, negali praeiti be pasekmių.
Nutraukusi santykius su vienu iš jums artimų žmonių, natūraliai susidūrėte su
tuštuma. Pirmiausia jo ilgisi jūsų kūnas. Leidusi sau suartėti su žaviu
vyriškiu, pasirinkote atiduoti jam dalį savęs, taip tapdama nuo jo priklausoma.
Juo labiau kad jo pagrindinė vieta jūsų gyvenime vienaip ar kitaip susijusi su
seksualumu, polėkiu, spontaniškumu ir kitais jaudinančiais dalykais. Kita
vertus, jūs buvote sukūrusi reikšmingą santykį su žmogumi, o tai kas įvyko
dabar, yra išsiskyrimas, negalintis praeiti nepastebėtai ir neskausmingai.
Gali kilti klausimas: ar teisingai pasirinkote, nusprendusi likti su senuoju
draugu, kuris yra rūpestingas, geras žmogus, tačiau turintis savo trūkumų ir
įnešantis juos į jūsų santykius?
Leidžiu sau spėti, kad pasielgusi kitaip, šiuo metu, o gal po kurio laiko,
pasigestumėte saugumo, stabilumo ir rūpesčio jumis, kurį dovanojo draugas. Abu
aprašyti žmonės užpildė jūsų skirtingų poreikių ertmes, todėl bet kurio iš jo
praradimas, sukelia tuštumą ir ilgesį.
Ką daryti?
Pirmiausia reikia skirti laiko atsisveikinimui su vienu iš mylimųjų. Stiprinti
save, kad pasidavusi žavesiui vis dėl to radote jėgų pasirinkti. Tačiau, kaip
jau minėjau, nereikėtų tikėtis, jog arti buvęs žmogus, nepaliks jokio rando.
Kitas svarbus aspektas – pasikeitimas. Gali būti, kad viliatės, jog painiava
baigėsi ir su draugu gyvensite kaip gyvenusi iki antro vyriškio sutikimo. Tai
jau neįmanoma. Per tą laiką pasikeitė daug kas, o pirmiausia – jūs pati.
Pažinote kitą žmogų, kitokių santykių galimybę. Gali būti, kad pasikeitė jūsų
norai, vertybės, požiūris, lūkesčiai. Vertėtų pamąstyti, kokia jūs buvote ir
kokia esate dabar? Kaip tie pokyčiai veikia dabartinius jūsų santykius?
Pažvelkite į draugą. Kokį jį matėte anksčiau, o kokį dabar? Ar be vienatvės
baimės, jus dar kas nors sieja su šiuo žmogumi?
Kaip jau minėjau, reikėtų išgyventi išsiskyrimą su jums svarbiu vyru. Atslėgus
liūdesiui ir draugo vaizdas gali pakisti. Vis gi vertėtų pagalvoti ir apie jį.
Būtų svarbu su juo kalbėtis. Gal ne apie pačią išdavystę, bet apie sunkumą
būnant kartu. Gali būti, kad pasidalinimas atneštų naujų apmąstymo, sprendimų ir
veikimo krypčių.
Nepamirškite: pasirinktas draugas taip ir liks tik viena, jūsų mylėto sudėtinio
žmogaus pusė. Kas reikštų, jog santykiai gali taip ir nebeteikti visiškos
pilnatvės ir džiaugsmo. Įsileidusi kitą žmogų į savo gyvenimą (kiekvienam iš jų
sąmoningai ar ne) priskyrėte po atsakomybę, vaidmenį. Šiuo metu dalis jų yra be
šeimininko.
Kad neištikimybė yra neteisingas dalykas, labiausiai patiriame tuomet, kai
susiduriame su jos pasekmėmis, kurios dažniausiai būna labai skaudžios ir
neretai padarančios mus vienišus.
Tad teisingiausia būtų garbingai priimti savo elgesio rezultatus ir suvokiant
situaciją tęsti gyvenimą: iš naujo kurti santykį su pasirinktu draugu ar
atsisveikinti…