Dar Hipokratas sakė, kad viskas pasaulyje gali būti tiek nuodu, tiek ir vaistu. Skirtumas tik dozėje. Tą patį galima pasakyti ir apie rentgeno spindulius. Jei bus pasirinkta teisinga apšvitos dozė, poveikis gali būti gelbėjantis.
Tai, ką skyrė gydytojas
Į klausimą „Ar žmogui pavojingas rentgenas?” gydytojai rentgenologai pasipiktinę atsako, kad toks tyrimas pavojingas tik tiems, kas jį daro be medicininių rekomendacijų – tai yra nesikreipdami į gydytoją. Profilaktiniais tikslais mums būtini tik du rentgeno tyrimai:krūtinės ląstos nuotrauka ir mamografija. Pirmoji – visiems, vyresniems kaip 15 metų, kasmet, antroji – tik moterims, vyresnėms kaip 40 metų, kartą į du metus. Visi kiti paskyrimai – tik gydytojo nuožiūra. Šiuolaikiniai skaitmeniniai rentgeno aparatai nuo savo pirmtakų skiriasi kaip žemė ir dangus: tiek išore, tiek ir gaunamų duomenų kokybe. Naujuose aparatuose apšvitos dozė yra šiek tiek mažesnė. Kaip atsiranda rentgenograma? Rentgeno spinduliai, nesutikę jokios kliūties, pereina minkštuosius audinius ir paveikia fotojuostelę taip, kad ryškinant ji tampa juoda. Tuo tarpu kaulas spindulių nepraleidžia ir juos sugeria, todėl tose vietose, kur yra kaulas, išryškėja baltos dėmės. Nuotrauka patenka į gydytojo kompiuterio monitorių, kur jis ją gali įdėmiai apžiūrėti, todėl ligonis išvengia papildomos spindulių dozės. Tai gi jei gydytojas skyrė tyrimus rentgenu, juos geriau atlikti geroje klinikoje, kur yra kokybiški ir saugūs įrengimai.
Dozė vardan išsigelbėjimo
Ribos, kokia dozė pacientui yra leidžiama, nėra. Rentgeno tyrimai atliekami griežtai pagal medicininius parodymus. Tai gi, jei kalba eina apie žmogaus gyvybę, tai ligoniui bus atliekama tiek procedūrų, kiek reikės. Beje, rentgeno nuotraukos apšvitos dozė mažesnė, nei fluorografija. O darant stomatologinę nuotrauką apšvita tėra iš vis nedidelė. Žinoma, niekas nesiims tvirtinti, kad rentgeno poveikis yra naudingas organizmui, bet kartais tai vienintelė galimybė išvengti dar didesnio blogio, kuris gali pakenkti sveikatai, o gal ir gyvybei. Specialistai įsitikinę: jei žmonės būtų fluorografiją darę reguliariai, mūsų negąsdintų toks tuberkuliozės ir kitų plaučių ligų pliūpsnis, koks yra dabar. Tą patį galima pasakyti ir apie pieno liaukų vėžio profilaktiką. Ligonių skaičius sumažėtų daug kartų, jei moterys netingėtų atlikti šį tyrimą.
Prijuostė iš švino – apsauga nuo spinduliavimo
Yra trys metodai apsaugantys nuo rentgeno spinduliavimo. Tai apsauga laiku, atstumu ir ekranu. Tai reiškia, kuo trumpiau jūs būnate rentgeno spindulių poveikio zonoje ir kuo toliau nuo jų – tuo dozė mažesnė. Tokią pat apsauginę funkciją atlieka ir esantis tarp jūsų ir rentgeno vamzdelio apsauginis ekranas. Todėl tyrimo metu būtina naudotis specialiomis apsauginėmis priemonėmis – „prijuoste“, „kepurėle“, „suknele“, ar „apykakle“ su švino tarpsluoksniais. Be to, rentgeno kabinetuose yra specialios judančios širmos ir ekranai. Apšvita rentgenu blogiausią poveikį turi kraujo ir lytinėms ląstelėms. Jauniems žmonėms, kurie ateityje taps tėvais, būtina pridengti pilvo ir lytinių organų sritį. Vaikams ekranu reiktų uždengti visą kūną, paliekant tik tiriamąją vietą. Nors saugi spindulių dozė yra atsakingai apskaičiuojama, tačiau tą pačią dieną nereiktų darytis keleto rentgeno tyrimų (pavyzdžiui, fluorografijos ir mamografijos). Be to, kiekvienas ligonis turi turėti apšvitos dozių pasą (jis pridedamas prie medicininės kortelės), kur gydytojas rentgenologas būtinai turi įrašyti kiekvieno tyrimo metu gautą spindulių dozę.
Organo pjūvis
Darant kompiuterinę tomografiją (KT), tiriamasis organas monitoriuje atrodo, kaip „išpjova“ parduotuvėje, organą galima pamatyti ir trimačiu vaizdu. Atvaizdas detaliai, sluoksnis po sluoksnio, analizuojamas. Toks tyrimas dažniausias būtinas norint patikslinti diagnozę ir lokalizuoti vieną ar kitą problemą. Kompiuterinės tomografijos metu organizmo apšvita ne mažesnė, o kartai net didesnė, nei darant įprastą nuotrauką, bet tokį tyrimą nulemia medicininė būtinybė. Juk rentgenas – ne gydytojo užgaida, ir toks tyrimo būdas skiriamas tik tada, kai jis iš tikrųjų pasiteisina ir yra pacientui būtinas.
Kontrasto jėga
Kartais rentgeno tyrimą būtina atlikti kontrastiniu būdu, tam, kad būtų nustatytos audinių ir organų ribos. Daugeliui žinomi kontrastiniai skrandžio, storosios ir plonosios žarnų rentgeno tyrimai, kurie atliekami pacientui išgėrus bario sulfato arba suleidus jį per zondą. Tačiau kraujagyslines struktūras ir nepilnus organus tokiu būdu neužpildysi. Todėl kai reikia atlikti kraujagyslių, galvos smegenų, kepenų, inkstų ir šlapimtakių tyrimus, atliekamas tyrimas su intraveniniu kontrastu, t. y. į ligonio organizmą papildomai įvedama speciali kontrastinė medžiaga. Dažniausiai naudojami nejoniniai jodo kontrastiniai preparatai. Tačiau kai kuriems pacientams po tokių tyrimų gali kilti komplikacijų. Todėl prieš jas atliekant, reikia išsiaiškinti ar pacientas nėra alergiškas jodui. Rentgeno spinduliai kontroliuoja ir tokius diagnostinius (ir tuo pačiu gydomuosius) tyrimus, kaip angiografija ir mielografija. Pirmu turimu tiriamos kraujagyslės, antru – nugaros smegenys. Tokios procedūros atliekamas tik stacionaro sąlygose, specialiai įrengtose operacinėse, dažniausiai, su negilia narkoze. Išimtis – tik kompiuterinė rentgeno angiografija, kai tuo pačiu metu įvedama kontrastinė medžiaga ir atliekamas spiralinis KT skenavimas. Šiuo atveju operacinė įranga nebūtina. Pakanka įprastų sterilių sąlygų.
MRT ar KT
Saugiausiu tyrimų metodu pripažinta magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Jei reikia padaryti organų, kurių sudėtyje yra daug skysčių, bet jie labai apsaugoti kauline medžiaga (galvos, nugaros smegenys, stuburo slankstelių diskai, sąnariai ir mažojo dubens organai) tyrimus, tai tikslesnio tyrimo nei MRT nėra. Bet atliekant kaulinio skeleto ir plaučių audinių diagnostiką vertingesnės yra kompiuterinio tomografo galimybės. Diagnozuojant virškinimo organų ir virškinimo liaukų, kaklo, inkstų, ypač pritaikant kontrastą, ligas, spiralinės KT ir MRT reikšmė panaši. Tačiau esant ekstrinei situacijai, kai reikia gauti kuo greitesnį atsakymą ir priimti sprendimą, KT neturi konkurentų.
SVARBU
Ar nėštumo metu galima daryti rentgeno tyrimus? Žinoma, tai nepageidautina. Tačiau kartais (pavyzdžiui, jie kas nors lūžo ir tai gali būti pavojinga gyvybei), be šito neišsiversite. Tik būtinai pilvo sritį reikia apsaugoti specialia švinine prijuoste. Medikai teigia, kad geriausia radiologinius tyrimus atlikti bent jau po 25 nėštumo savaitės. Jei tyrimas būtinas ir jo negalima išvengti, geriausia pasirinkti mažiau kenksmingą vaisiui būdą – magnetinio rezonanso tomografiją. Būtent šis metodas dažnai naudojamas ne tik nėščiosios tyrimams, bet ir negimusio kūdikio sklaidos trūkumams ištirti. Moteris tiriama ne rentgeno spinduliais, o patalpinus į stiprų magnetinį lauką. Todėl šis metodas neturi kenksmingo poveikio vaisiaus raidai.
IR DAR
Rekomenduojama, kad medicininė radiacijos apšvita neviršytų 0,6 mSv per metus. Tokią radiacijos dozę gauname atlikę mažiausiai triskrūtinės ląstos rentgenogramas. Jei šviesim dubenį, rentgenogramų galėsim atlikti mažiau, nes gaunama dozė daug didesnė. Kad gautumėte apšvitos dozę, kuri gali sukelti vėžį, per metus jūs turėtumėte atlikti daugiau nei 250krūtinės ląstos rentgenogramų. Būtent ši dozė yra maksimali, ir jos negali viršyti net radiologijos kabineto darbuotojai.
iMed
Komentarai