Antrokas sūnus, vos tik spustelėjo šaltukas, užsiminė, kad atėjo geri laikai, girdi, bus galima ir pasirgti. Šiaip yra gana jautrus, “naminukas”. Norėtųsi apsieiti be karščiavimų, slogų, kosulių…
Vitalija, Šiauliai

Atsako specialistas:
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vaikų ligų klinikos ir Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus vadovas profesorius Rimantas Kėvalas:

– Staigus oro temperatūros pokytis daro įtaką žmogaus, juo labiau vaiko savijautai ir būklei. Iš pradžių organizmas nespėja prisitaikyti. Kaip nespėja prisitaikyti ir žmogus – neapsirengia tinkamesniais, šiltesniais drabužiais. Svarbiausia tiek rengiant vaikus, tiek patiems rengtis taip, kad jaustumėtės patogiai.

Didelė klaida, ypač rengiant mažus vaikus – “aptūlojimas”. Jeigu jis vos pajuda – aprengus daug, judesius varžančiais drabužiais, gali sušalti.

Vaikas turi būti aprengtas šiltais, natūralaus pluošto drabužiais, nevaržančiais jo judesių – kad nei perkaistų, nei sušaltų.

Tėveliai ir šeimos gydytojai kartais pernelyg jautriai vertina vaiko sveikatą. Jeigu vaikas 5-6 kartus per metus serga įvairiomis virusinėmis infekcijomis, tai normalu ir nereiškia, kad jis silpnesnis ar imlus ligoms.
Dažnai sergančiu nevadintinas ir vaikas, kuriam tenka peršalimo ligomis sirgti iki 10-11 kartų per metus. Tai gali lemti saviti imuninės būklės ypatumai, taip vaikas reaguoja į virusines infekcijas. Dažnai vaikystėje pasikartojančios tokios būsenos metams bėgant “išaugamos”, tad nepanikuokite. Tačiau jei karščiuoja vaikas iki trejų metų amžiaus, nedelsiant reikia kreiptis į gydytoją.

Vis dėlto nemažai savigydos klaidų. Ėmus karščiuoti vyresniam – mokyklinio ar ikimokyklinio amžiaus – vaikui, mama neturėtų iš karto griebtis gydyti medikamentais, antibiotikais. Tik retai, iki kelių procentų visų atvejų, karščiavimas gali būti dėl bakterinės infekcijos. Dažniausiai vaikai serga virusinėmis infekcijomis. Jos įveikiamos per 7-10 dienų, o dar kelias dienas užsitęsęs kosulys ar sloga-kokios-jos-priezastys/”>sloga nėra pagrindas nerimauti dėl vaiko sveikatos.

Didžiausia klaida – vaikams skiriama per daug įvairiausių cheminių vaistų. Reikia padėti vaikui pasveikti švelnesnėmis priemonėmis (mamos meilė, dėmesys, vaistažolių arbata ir kt.).
Kai sakome “dėmesys”, jo gali prireikti itin įdėmaus. Jeigu sloga-kokios-jos-priezastys/”>sloguojantis vaikas ne nusimena, o džiugiai pareiškia, jog negali eiti į mokyklą, tėvai neturėtų “rodyti charakterį” ir pasakyti “marš”. Ar vaikas tikrai negerai jaučiasi, ar tai ligos simuliavimas dėl tingulio, ar yra kitų priežasčių? Kodėl vaikas siekia išvengti mokyklos? Kokia jo blogos savijautos ar nuotaikos priežastis?

Gali būti, jog vaiko negalavimas – ne fizinis. Gal tai smurtas ar patyčios – šiuo metu mokyklose dažnas reiškinys. Bet kuriuo atveju reikia išsiaiškinti.
Šoktelėjusi vaiko kūno temperatūra gali slėpti kitas, labai dideles psichinio pobūdžio negeroves, dėl kurių vaikas vengia mokyklos.

Lietuvos sveikata