Po Lietuvą kamavusių liūčių visi ištroškę saulės. Tačiau saulės spinduliai gali tapti ypač kenksmingi, jei nesisaugosime ir piktnaudžiausime jais. Saulės ultravioletiniai spinduliai yra vienas svarbiausių aplinkos veiksnių, turinčių įtakos odos vėžinių ligų išsivystymui. Vienas pavojingiausių ir sunkiausiai išgydomas odos vėžys yra melanoma. Net 65-90% melanomos išsivystymą nulemia dirbtiniai bei natūralūs ultravioletiniai spinduliai.
Lietuvos gyventojų sergamumas odos vėžinėmis ligomis kasmet didėja – tai rodo, kad gyventojai piktnaudžiauja tiek saulės, tiek soliariumų ultravioletiniais spinduliais, ypač moterys. Statistikos duomenimis,
• 2001 metais sergamumas melanoma buvo 6,8 atvejo 100 tūkst. moterų, 2005 metais – 8,7 atvejo 100 tūkst. moterų.
• 2001 metais sergamumas odos vėžiu buvo 57 atvejai 100 tūkst. moterų, 2005 metais – 69,7 atvejo 100 tūkst. moterų. Odos vėžys yra antra dažniausiai diagnozuojama moterų vėžinė liga po krūties vėžio.
Vyrams melanoma ir kitos odos vėžinės ligos diagnozuojami rečiau nei moterims.
• 2001 metais sergamumas melanoma buvo 5,1 atvejo 100 tūkst. vyrų, 2005 metais – 5,2 atvejo 100 tūkst. vyrų.
• 2001 metais sergamumas odos vėžiu siekė 38,9 atvejo 100 tūkst. vyrų, 2005 metais- 47,5 atvejo 100 tūkst. vyrų.
Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė vasarą būtinai rekomenduoja laikytis pagrindinių apsaugos nuo saulės taisyklių, nes vasaros metu saulės ultravioletinė radiacija yra didžiausia, todėl:
• Būkite pavėsyje, ypač vidurdienį ( tarp 10 ir 16 val.), kai UV spinduliai yra aktyviausi ir pavojingiausi.
• Atviras kūno vietas tepkite apsauginiu kremu nuo saulės, kurio apsaugos faktorius (SPF) ne mažesnis nei 15. Vaikams, pirmuosius kartus besideginantiems, bei šviesios odos žmonėms rekomenduojama naudoti kremą, kurio apsaugos faktorius ne mažesnis kaip 35.
• Naudokite apsaugos nuo saulės kremą, saugantį tiek nuo UVA, tiek nuo UVB spindulių.
• Dėvėkite akinius, sulaikančius 100% UVB ir UVA spindulių.
• Naudokite priemones lūpų apsaugai, su UVA ir UVB filtru.
• Kremus naudokite net jei debesuota, nes debesys nesulaiko UV spindulių.
• Patikrinkite kremų tinkamumo laiką ir naudokite juos pagal instrukciją.
• Dėvėkite lengvus, tankaus natūralaus audinio drabužius, geriausiai ilgus, ilgomis rankovėmis. Galvą, kaklą ir pečius apsaugokite plačiabryle skrybėle.
• Drėgni drabužiai sulaiko mažiau UV spindulių, todėl išsimaudę persirenkite sausais.
Jautriausi UV spinduliams yra šviesios odos, žalsvų ar melsvų akių, šviesių ar rausvų plaukų žmonės, kurie greitai nudega, bet sunkiai įdega. Nerekomenduojama degintis žmonėms, kurie sirgo odos vėžiu, vartoja psichiką veikiančius, priešgrybelinius vaistus.
Vasarą taip pat svarbu neperkaisti, siekiant išvengti šilumos smūgio.
Prisimintina, kad, esant karštam orui, reikia gerti daug skysčių, tik ne alkoholinių gėrimų ar skysčių turinčių kofeino, cukraus, kurie pašalina skysčius iš organizmo. Skysčius reikia gerti reguliariai, kas 1-2 val., kol nejausite troškulio. Reikia vengti gerti labai šaltus gėrimus, nes šaltis gali sukelti skrandžio spazmus. Žmonėms, kuriems skysčių kiekį yra apribojęs šeimos gydytojas, būtina pasitarti su gydytoju kiek ir kokių skysčių gerti.
Jei labai karšta, stenkitės kūną vėsinti drungnu vandeniu, daugiau laiko praleiskite vėsesnėse patalpose. Jei namuose labai karšta, stenkitės vykti į viešąsias vietas (prekybos centrus, bibliotekas), kur įrengti oro kondicionieriai. Mechaniniai ventiliatoriai efektyviai vėsina tik tuomet, jei oro temperatūra ne aukštesnė kaip 32 0C. Per karščius reikėtų riboti fizinį aktyvumą ir niekada nepalikti uždarame automobilyje nei žmonių, nei gyvūnų.
Parengė:
Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja
Asta Razmienė,
tel. (8-5) 264 96 59, mob. 8 699 10503
el.p. a.razmiene @ vilniausvsc.lt
Atstovė ryšiams su visuomene
Roma Daškevičienė,
tel. (8-5) 264 96 61, mob. 8 611 33021
el.p. r.daskeviciene @ vilniausvsc.lt