Pirmas klausimas, kurį dažniausiai savo gydytojui užduoda moteris, sužinojusi, kad serga krūties vėžiu, dažniausiai būna toks: kiek liko laiko gyventi? Kad liga nemirtina ir daugeliu atvejų puikiai išgydoma, kai kurioms net neateina į galvą! Nuo krūties vėžio pasveiko ne viena moteris. Sužinojusiosios, kad serga, daugelis ima ryžtingai kovoti su liga. Tačiau yra ir manančiųjų, kad gavo bilietą į kitą pasaulį. Vėžys – ne priežastis apverkti gyvenimą. Žvelkite į jį kaip į ištvermės išbandymą! Kad kiekviena moteris iš šios kovos išeitų nugalėtoja, pabandysime apžvelgti pagrindinius mitus apie šią neva mirtiną ligą.
1 mitas: krūties vėžys – vyresnių moterų bėda.
Ši liga itin pajaunėjo. Ji gali paliesti ir per penkiasdešimtmetį perkopusią moterį, ir dvidešimtmetę merginą. Onkologai tai sieja su šiuolaikinės moters gyvenimo būdu. Ankstyvi abortai, vėlyvi gimdymai, trumpas maitinimo krūtimi laikas moterims ne į naudą. Prie neigiamų priežasčių galima priskirti įvairias nedideles traumas. Jas moteris patiria autobuse, sportuodama, vairuodama automobilį. Jei tai nutinka kartą, nieko baisaus, tačiau jei tai vyksta nuolat, stiprūs smūgiai sveiką ląstelę gali priversti išsigimti į vėžinę.
2 mitas: pradinę vėžio stadiją moteris gali nustatyti čiuopdama krūtis.
Savarankiškai diagnozuoti krūties vėžį ne taip paprasta, kaip atrodo. Esant ankstyvoms stadijoms simptomų gali ir nebūti, o vien tik apčiuopti krūtis ne visada pakanka, kad būtų įtarta kažkas negera. Būtent tam ir atliekamos mamogramos. Šis tyrimas leidžia pastebėti naujus krūtų darinius, kurių matmenys 50 mikronų – tai dvidešimtoji milimetro dalis.
3 mitas: krūties sukietėjimas reiškia vėžį.
Dažniausiai sukietėjimai krūtyse susiję su menstruacijų ciklu. Jie periodiškai atsiranda įvairiose krūtų vietose, o paskui pranyksta. Dažniausiai šių sukietėjimų atsiranda dėl mastopatijos, kuria (vieno ar kito laipsnio) serga beveik kiekviena moteris. Jeigu guzelis visą laiką yra toje pačioje vietoje, nemažėja laikui bėgant, galima įtarti auglį, bet nebūtinai piktybinį. Tai gali būti papiloma, fibroadenoma, lipoma. Bet kuriuo atveju, jei nuolat atsiranda guzelių, reikia kreiptis į mamologą.
4 mitas: gydymas dažniausiai būna chirurginis.
Jei liga nustatoma ankstyvos stadijos, 60 proc. atvejų galima apsieiti be operacijos. Tuomet gydoma chemoterapija. Jei operacija vis dėlto reikalinga, esant pirmai ar antrai stadijai pašalinamas auglys, rečiau – dalis krūties. Tik esant 3 stadijai gali tekti visiškai amputuoti krūtį.
5 mitas: chemoterapija žaloja sveikatą.
Iš tikro cheminiai preparatai ne tik kovoja su vėžinėmis ląstelėmis, bet ir su visomis kitomis greitai besidalijančiomis organizmo ląstelėmis: kaulų čiulpų, gleivinės, virškinamojo trakto, reprodukcinės sistemos, plaukų, nagų. Būtent todėl chemoterapiją lydi šalutinis efektas: slenka plaukai, lūžinėja nagai, pykina, vemiama, kamuoja bendras silpnumas, sutrinka mėnesinių ciklas. Tačiau ne viskas taip blogai. Mokslininkai kuria naujos kartos preparatą, kuris taip neveiks imuniteto. Tai tabletės, jas galima gerti ir namuose, jų šalutinis poveikis nedidelis.
6 mitas: krūties vėžio metastazės neišgydomos.
Šiuo metu ši vėžio stadija galutinai, deja, neišgydoma. Tačiau egzistuoja priemonės nuo vėžio, kurių bandymų rezultatai teikia vilties. Pavyzdžiui, sukurtas naujas preparatas, suderinamas su chemoterapija, pacienčių gyvenimą pailgina dvigubai. Šis preparatas blokuoja auglio kraujagyslių veiklą, užkerta kelią augliui plisti. Tai vienintelis nejautrių chemoterapiniams preparatams moterų išsigelbėjimas.
iMed