Kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio plyšimas – viena sudėtingiausių profesionalių ir mėgėjų sportininkų traumų, tiek gydymo, tiek ir reabilitacijos požiūriu. Ši trauma gali lemti ankstyvą sportinės karjeros pabaigą ir pasitraukimą iš aktyvaus sporto. Gydymas ir reabilitacija gali užtrukti nuo 6 iki 12 mėnesių, tad dažnam žmogui, patyrusiam šią traumą, kyla daug klausimų, susijusių su gydymu ar reabilitacija.
Apie reabilitaciją po priekinio kryžminio raiščio traumos kalbamės su Vilniaus „Northway“ medicinos centro sporto medicinos gydytoju Kęstučiu Linkumi.
– Kokie sportininkai dažniausiai patiria kryžminių raiščių traumas ir kokiose situacijose jos patiriamos?
– Šios traumos dažniausios tose sporto šakose, kuriose reikia greitai stabdyti, keisti bėgimo kryptį, daug šokinėti, t.y. futbole, krepšinyje, rankinyje, tinklinyje, kalnų slidinėjime. dauguma šių traumų patiriama nekontaktinėje situacijoje, paprastai šnekant, lygioje vietoje. Pastaraisiais metais metais daugėja žmonių, patiriančių šias traumas kalnų slidinėjimo kurortuose atostogų metu.
– Kokie simptomai leidžia įtarti kryžminio raiščio traumą?
– Traumos metu žmogus dažniausiai pajaučia trakštelėjimą kelio sąnaryje. Raiščio plyšimas yra labai skausmingas, ypatingai pirmąsias minutes po traumos. Po traumos žmogus kad ir nebeįstengia tęsti fizinės veiklos dėl skausmo. Dėl kraujavimo į sąnarį, atsiranda tempimo jausmas, maudimas. Be šių simptomų gali būti jaučiamas kelio sąnario nestabilumas, atsiranda jausmas, kad sunku kontroliuoti priekinio raumens įtempimą ir kojos judesius.
– Kaip elgtis po traumos?
– Pirmiausia reikėtų nutraukti fizinę veiklą, duoti kojai ramybę, šaldyti sausu ledu pirmas 48val., laikyti koją pakeltą, esant būtinybei skiriami nuskausminamieji vaistai. Be abejo, reikėtų kuo anksčiau pasikonsultuoti su gydytoju traumatologu.
– Kada rekomenduojama pradėti reabilitaciją po kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio plyšimo?
– Reabilitaciją rekomenduojama pradėti dar iki operacijos – tai vadinama priešoperacine reabilitacija. Juk kartais operacijos tenka laukti kelis mėnesius, tad šio reabilitacijos etapo tikslas yra palaikyti aktyvų kelio sąnarį, kad šis nesustingtų. Taip pat būtina kiek galima atstayti ar palaikyti šlaunies raumenų jėgą, galingumą, ištvermę. Efektyvi priešoperacinė reabilitacija lemia ir geresnę pooperacinę reabilitacijos eigą.
– Į ką reikėtų atkreipti dėmesį reabilituojantis jau po kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcinės operacijos? Kokie yra terminai?
– Pirmiausia reikėtų laikytis reabilitacijos terminų. Per anksti pradėjus apkrauti koją fiziniu krūviu, dažnai sąnarys reaguoja tinimu. Susikaupia sąnarinis skystis, kurį kartais tenka pašalinti. Dėl per didelio krūvio gali išsitampyti naujai rekonstruotas raištis ir savo funkcijos nebe atliks. Žinoma, visada yra pakartotinės traumos rizika.
Pirmasis reabilitacijos etapas tęsiasi nuo operacijos iki 4 savaitės. Šio etapo tikslai: kelio sąnario tinimo mažinimas, palaipsniui atstatyti judesių amplitudę 0 – 100°, palaipsniui izometriniais pratimais pradėti šlaunies raumenų aktyvaciją, etapo pabaigoje pacientas pilnai turi minti koją ir eiti be ramentų. Šiame etape taikoma fizioterapija. Bet kokia sportinė veikla draudžiama.
Antrasis reabilitacijos etapas – 4 – 12 savaičių po operacijos. Tai vadinamas kritinis reabilitacijos periodas. Neretai šiuo periodu žmonės pervertina savo galimybes ir patiria pakartoinę traumą. Naujai suformuotas kryžminis raištis būtent iki 12 – 14 savaitės pakankamai tvirtai sugyja, tad iki šio termino pabaigos labai stipriai apkrauti sąnario nerekomenduojama. Reabilitacijos tikslas šiuo periodu yra uždegimo kontrolė, kelio sąnario lenkimas iki 130°+, raumenų kontrolės ir balanso gerinimas bei normalios eisenos atstatymas. Šio periodo metu pradedamos treniruotės stacionariu dviračiu nedidele apkrova. Daugiausia lavinama koordinacja, raumenų kontrolė, propriorecepcija, koreguojama eisena.Tik po šio reabilitacijos etapo intensyvinamas raumenų jėgos treniravimas.
Trečias reabilitacijos etapas – 3 – 6 mėnesiai po operacijos. Šio periodo pradžioje ir pabaigoje rekomenduojama atlikti objektyvų šlaunies raumenų jėgos, galingumo ir ištvermės testavimą izokinetine sistema. Pagal testo rezultatus koreguojama reabilitacijos programa ir palaipsniui didinamos apkrovos. Pradedamos bėgimo treniruotės. Pradžioje bėgama tik tiesia linija be krypties keitimo. Palaipsniui įvedami bėgimai šonu, atbulomis, pagreitėjimai, šuoliai, bėgimai keičiant kryptį. Šio etapo pabaigoje kartojamas izokinetinis raumenų jėgos nustatymo testas. Jėgos deficitas operuotos kojos turėtų būti ne daugiau 15%, lyginant su sveikąja.
Ketvirtas reabilitacijos etapas – grįžmas į sportą – 6 – 12 mėnesiai. Šiuo periodu daugiausia laiko su sportininku dirba fizinio rengimo treneris. Pagrindinis šio etapo tikslas – paruošti raumenis konkrečiai sporto šakai, kad sportininkas galėtų saugiai grįžti į sportą. Progresuojama nuo treniruočių su apribojimais iki varžybų. Pavyzdžiui, krepšininkams pradžioje skiriami tik metimai ir kamuolio valdymo pratimai be gynybos, vėliau progresuojama iki žaidimo su nedideliu kontaktu, dar vėliau imituojamos varžybos treniruotėje ir galiausiai sportininkas vėl pradeda rungtyniauti.
– Kada jau saugiai galima grįžti į sportą?
– Po sėkmingai atliktos priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcinės operacijos grįžimui į sportą būtinos šios sąlygos: nėra kelio sąnario tinimo, skausmo ar diskomforto; visiškai atstatyta operuoto kelio sąnario judesių amplitudė; priekinių šlaunies raumenų jėga ne mažesnė nei 85% sveikos kojos ir operuotos kojos užpakalinių šlaunies raumenų jėga turi būti lygi sveikos kojos užpakalinių šlaunies raumenų jėgai.
– Kaip tiksliai nustatyti kojos raumenų jėgą?
– Objektyvus raumenų maksimalios jėgos, galinumo ir ištvermės įvertinimas atliekamas dinamometrais – izokinetinėmis sistemomis. Izokinetiniai raumenų testavimai po tokių operacijų pasaulyje yra atliekmi rutiniškai, o reabilitacija su šlaunies raumenų jėgos nustatymu „iš akies“ nevyksta.
Aparatūra labai panaši į šlaunies raumenų treniruoklį, sujungtą su kompiuteriu. Jei iki šiol reikėjo matuoti šlaunies raumenų jėgą subjektyviai ranka, tai tą dabar objektyviai atlieka kompiuteris. „BIODEX 4“ sistema, su kuria dirbu, leidžia procentais nustatyti, kiek traumuota ar pažeista koja silpnesnė už sveikąją. Raumenų maksimali jėga, galingumas, ištvermė išreiškiami skaičiais, išbrėžiamos jėgos kreivės, kurios leidžia labai tiksliai nustatyti, ar šlaunies raumenys jau visiškai atsistatę po operacijos, ar geras yra raumenų balansas, ar nėra didelio skirtumo tarp operuotos ir sveikos kojos raumenų pajėgumo.
– Kokiais reabilitacijos periodais atliekamas raumenų jėgos testavimas po kryžminių raiščių traumos?
– Šlaunies raumenų jėgos įvertinimą „Biodex“ aparatu rekomenduoju savo pacientams atlikti prieš rekonstrukcinę raiščio operaciją. Tai būna kaip atskaitos taškas pooperacinei reabilitacijai. Po operacijos testas kartojamas maždaug po 4 mėnesių, 6 mėnesių ir prieš grįžtant į sportą, esant indikacijų.
– Ką patartumėte sportininkams profesionalams ir mėgėjams patyrus traumą ir prieš grižtant į sportą po traumos?
– Aišku, palinkėčiau pirmiausia nepatirti tokios traumos. Tačiau, jei traumos nepavyko išvengti, pirmiausia rekomenduočiau pasikonsultuoti su gydytojais specialistais ne tik gydymo, tačiau ir reabilitacijos klausimais. Bet kokios sportinės traumos savalaikis gydymas ir profesionali reabilitacija greitina gyjimą, raumenų funkcinį atsistatymą, o tai leidžia anksčiau grįžti į sportinę veiklą. Į sportinę veiklą rekomenduočiau grįžti palaipsniui, įsitikinus, kad pažeista vieta visiškai sugijusi, o raumenys ir visas organizmas funkciškai atsistatęs ir vėl pasiruošęs treniruotis.
Komentarai