Mokslininkai mano, kad jiems pagaliau pavyko galvos smegenyse aptikti miego „mygtuką“, kuris siunčia organizmui signalą miegoti ir keltis. Oksfordo universiteto (Jungtinė Karalystė) neurologų atradimas gali reikšti proveržį gydant tokius miego sutrikimus kaip nemiga.
Tyrėjai mano, kad „mygtukas“ reguliuoja galvos smegenų neuronus. „Homeostatu“ vadinamas darinys įspėja organizmą, kada jis nemiegojęs pernelyg ilgai, ir, kai tik organizmas pavargsta ir pasirengia pailsėti, įjungia miego procesus. Kai esate pavargęs, galvos smegenų „homeostato“ neuronai garsiai trimituoja apie tai ir pradeda jus migdyti.
Savo teoriją tyrėjai patvirtino eksperimentuodami su vaisinėmis muselėmis: iš jų smegenų pašalinus miego „mygtuko“ neuronus, muses pradėdavo kankinti nemiga. Mokslininkai įsitikinę, kad analogiška molekulinė sistema veikia ir žmogaus galvos smegenyse. Tokių pat neuronų grupė yra ir žmogaus galvos smegenyse. Šie neuronai elektromagnetinio aktyvumo nepraranda ir miego metu. Kaip ir vaisinių muselių atveju, jie yra tarsi štabas, reguliuojantis migdomųjų medžiagų išskyrimą. Mokslininkai mėgina išsiaiškinti, kaip miego „mygtuką“ galima junginėti. Išmokus tai daryti, bus galima išgydyti nemigą.
Esminis klausimas yra toks: į kokius vidinius signalus reaguoja atrastasis miego „mygtukas“. Būtina išsiaiškinti, ką šios miegą skleidžiančios ląstelės stebi, kai būdraujame. Jei tai bus išsiaiškinta, galbūt priartėsime prie seniai ieškomo atsakymo į klausimą, kodėl reikia miego. Pasak mokslininkų, tikėtina, kad miegą reguliuoja du mechanizmai. Vienas iš jų – biologinis laikrodis – cirkadiniai bioritmai, kurie žmonių ir gyvūnų organizmus priderina prie 24 val. Trukmės paros ciklo. Kitas – miego „homeostatas“, kuris stebi organizmą būdravimo valandomis ir organizmui pavargus įjungia miego procesus. Miego „homeostato“ veikimo principas kažkuo panašus į šilumos termos- tato veikimo principą gyvenamajame name. Termostatas fi ksuoja temperatūrą ir įjungia arba išjungia namo šildymo sistemą. Miego „homeostatas“ fiksuoja, kiek ilgai organizmas nemiegojęs, pasiekus tam tikrą ribą, įjungia už miegą atsakingas galvos smegenų ląsteles. Savo teoriją tyrėjai patikrino iš vaisinių muselių galvos smegenų pašalindami miego „homeostato“” neuronus. Musės po operacijos nebesugebėdavo užmigti ir deramai išmiegoti – jos tik nereguliariai nusnausdavo. Po to atsiskleidė ir rimti atminties sutrikimai – panašus nemigos poveikis ir žmogaus organizmui.
