Žmogaus kūne kiekvieną sekundę vyksta šimtai tūkstančių įvairiausių gyvybiškai svarbių procesų. Mūsų kūne cirkuliuojantis kraujas primena savotišką automagistralę: vienomis gyslomis jis atiteka į širdį, kitomis – išteka. Vyresnio amžiaus žmonių kraujagyslėse kartais įvyksta rimtos avarijos: kuomet didžiausia žmogaus organizmo kraujagyslė išsiplečia, trūkinėja ar net plyšta. Tokia liga vadinama abdominalinės aortos aneurizma.Pavojinga komplikacija
Šiais metais vykusios konferencijos “Ultragarsinė diagnostika 2011” metu buvo plačiai diskutuota apie minėtąją ligą. Pasak LSMU Kauno klinikų gydytojos radiologės doc. med. dr. Dalios Mitraitės, pilvo aortos patologijos dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms, ypač rūkantiems vyrams nuo 65 metų, kurie turi padidėjusį kraujo spaudimą. Vyrų ir moterų sergamumo santykis itin ryškus 4:1. Lietuvoje kas 10-as į rizikos grupę patenkantis vyras gali turėti aortos aneurizmą. Abdominalinės aortos aneurizmos plyšimas yra pavojinga komplikacija, kurios rizika tiesiogiai priklauso nuo kraujagyslės išsiplėtimo dydžio. Pasak medikų, tokių plyšimų gali pasitaikyti net iki 50 proc. per metus. “Plyšus aortai net 50 proc. žmonių nespėja pasiekti gydymo įstaigos, iš suspėjusių laiku atvykti į ligoninę išgyvena tik 18 proc. ligonių”, – sakė LSMU Kauno klinikų Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vadovas chirurgas dr. Linas Velička. Šiuo metu nėra nustatyta aiški priežastis, kodėl susiformuoja minėtoji liga.
Galima iš anksto diagnozuoti
Pagrindiniai abdominalinės aortos aneurizmos simptomai yra pulsavimas pilve arba apčiuopiamas pulsuojantis darinys pilve. Jam plyšus gali būti apčiuopiamas skausmingas didelis darinys, jaučiamas nugaros ir pilvo skausmas, kraujospūdžio sumažėjimas, sąmonės sutrikimas. Laimei, abdominalinės aortos aneurizmą galima iš anksto diagnozuoti. Tam atliekamas ultragarsinis tyrimas, spiralinė kompiuterinė tomografija. Pastaroji naudojama tiek tiksliai diagnostikai, tiek matavimui, stentų (tai labai plono specialaus metalo vamzdelio formos tinklelis, kuris lyg karkasas palaiko išsiplėtusią kraujagyslę) parinkimui operuojant užsikišusią aortą arba jai jau plyšus. “Labai dažnai abdominalinės aortos aneurizma aptinkama atsitiktinai, kai ekoskopuojami žmogaus vidaus organai”, – teigė gydytoja radiologė D.Mitraitė. Jai pritarė ir chirurgas L.Velička teigdamas, kad ultragarsas 100 proc. garantuoja, kad esant pilvo aortos aneurizmai, procedūrą atliekantis specialistas ją tikrai pastebės. Skausmingą darinį galima užčiuopti ir rankomis, tačiau dėl antsvorio arba aneurizmai atsiradus sunkiau prieinamoje vietoje apčiuopti ir diagnozuoti sutrikimą gali būti sunku.
Nauja procedūra
Nustačius abdominalinės aortos aneurizmą šiuo metu taikomi du gydymo būdai: atvira operacija, kurios metu yra įsiuvamas kraujagyslinis protezas arba endovaskulinis gydymo metodas, kai per kraujagyslę yra implantuojamas stentas į pilve esančią aortą. Procedūros metu yra taikoma narkozė. Po jos pacientui yra atliekama aortograma, nenustačius pavojingų užtekėjimų ar kitų komplikacijų, laikoma, kad stentavimas yra pavykęs. Medikai rekomenduoja, kad po sėkmingos operacijos pirmąją angiogramą (kraujagyslių ligų diagnostikos būdas naudojant rentgeno spindulius) reikėtų atlikti po 1 mėnesio, o antrąją – jau po vienerių metų. Nepastebėjus jokių pakitimų, vėliau pacientas turėtų būti tiriamas ultragarsu kasmet.
Aortos stentavimas yra pakankamai nauja procedūra, kurios metodika, indikacijos ir priemonės nuolatos tobulinamos. “Žmonės būna ypač nustebę, kad ją atlikus jau po 3 dienų gali būti išleidžiami iš ligoninės, kad nereikalinga atvira operacija. Be to pacientams atsiranda pasirinkimo laisvė. Jaunesniame amžiuje patariama atlikti atvirą operaciją, vyresniame, kai šalia pilvo aortos aneurizmos yra ir gretutinių ligų ir nepatariama operuoti, stentavimas yra neabejotinai geresnis pasirinkimas”, – kalbėjo chirurgas. Abdominalinės aortos aneurizmos stentavimo privalumas toks, kad procedūra yra mažiau invazinė nei atvira operacija, nes stentas į aortą nukeliauja pasinaudojant kitomis kraujagyslėmis.