Saldu ir sveika
Nuo mažens valgome saldumynus. Saldainis,
sausainis, pyragas – tai nuolatiniai vaikystės palydovai. Visų saldumynų
pagrindinė sudedamoji dalis – CUKRUS. Visi žinome, kad jis vadinamas
„baltąja mirtimi”, kad cukrus kaltinamas dėl daugybės šio amžiaus
problemų – karieso, diabeto, nutukimo, alergijų, net onkologinių
susirgimų, tačiau retas sugeba šį produktą visiškai išbraukti iš savo ir
savo šeimos valgiaraščio. Drausdami saldumynus vaikams jaučiamės
negerais tėvais. Ar yra išeitis?
Pasirodo – taip. Daugybę
šimtmečių, o gal net tūkstantmečių Pietų Amerikos indėnai kaip saldumyną
vartojo augalo STEVIJA lapus. Stevija – tai daugiametis astrinių šeimos
augalas, labai mėgstantis šviesą ir šilumą. Natūraliai auga tik
Paragvajuje ir Brazilijoje, tačiau dirbtinėmis sąlygomis auga ir
Europoje. Europiečiai ją pirmą kartą išsamiau aprašė 1887 metais, o
pramoninį auginimą ir gamybą po išsamių tyrimų pirmieji pradėjo japonai
1970 m. Nuo tada ją maisto pramonėje ėmė naudoti vis daugiau valstybių.
Stevijos
lapuose yra dvi saldžios sudedamosios dalys – steviozidas ir
rebaudiozidas. Svarbiausia tai, jog joms patekus į organizmą nedidėja
cukraus kiekis kraujyje, tad nėra reikalingas insulinas. Stevija – tai
saldumynas, kurį visiškai saugiai gali vartoti visi diabetikai. Telieka
saugotis, kad staiga kritus cukraus kiekiui kraujyje, neperdozuotume
insulino ar kitų pagal poveikį panašių preparatų. Stevijos saldžiosios
dalys neturi kalorijų, taigi netukina!
Steviją galima naudoti
įvairiems patiekalams gaminti, tereikia parinkti tinkamą stevijos
saldiklio formą. Mėgstantiems natūralumą, rekomenduojami smulkinti lapai
arba nevalytas, tamsus stevijos koncentratas, tačiau šiuose produktuose
jaučiamas ir savotiškas augalo skonis. Kavos, arbatos saldinimui
naudojamos tabletės. Ruošiant konditerijos gaminius ar kitus šiltus
patiekalus, naudojamas stevijos ekstraktas milteliais. Smaližiams,
gaminantiems namuose ledus, žele tortus ar kitus šaltus desertus,
tinkamiausias būtų stevijos sirupas. Stevija tinkama ir konservuojant!
Jos saldumas apdorojant termiškai nekinta. Verdant uogienes, kompotus
dažniausiai naudojami natūralūs stevijos lapai, šakelės. Gaminiai
išsilaiko ilgai, kaip ir įprastai paruošti su cukrumi.
Stevijos
saldikiai saldesni už cukrų nuo 10 (lapai) iki 300 (steviozidas) kartų,
todėl jos reikia žymiai mažiau. Ekstrakto naudojame tik ant peiliuko
galo! Svarbu neperdozuoti, bus per saldu!
Dėl antibakterinių savybių stevija naudojama dantų pastų, kosmetinių priemonių gamyboje.
Laikas ir Lietuvai atrasti šia puikią, sveiką, saugią gamtos dovaną – medaus žolę STEVIJĄ.
Kokybiškus STEVIJOS produktus galima įsigyti ir Lietuvoje. Daugiau informacijos internete: www.medauszole.lt