+1
-1
0

Tėčiui jau 12 metų periodiškai atstatinėjamas širdies ritmas. Kai to nepavyksta padaryti lašinėmis, atlieka elektrošoką. Tokių procedūrų vien per šiuos metus yra turėjęs penkis kartus. Prieš kelerius metus dėl nuolat sutrinkančio širdies ritmo jam buvo įstatytas širdies stimuliatorius. Tačiau tai nedavė norimo rezultato. Širdies ritmas sutrinka kas kelis mėnesius. Paskutinį kartą gydytojų konsiliumas tarėsi, ką toliau daryti. Nežinau, kaip jie motyvuoja savo medicininiuose dokumentuose, tačiau mums pasakė, kad esant tokiai būklei daugiau širdies ritmas atstatinėjamas nebus. Esą jo širdžiai nebeindikuotinas gydymas ir jis gyvens, kaip ir daugelis kardiologinių ligonių. Mano anyta taip ir gyvena, tačiau žmogus jau kelerius metus neišeina iš namų. Jos būklė nepavydėtina. Negi tas laukia ir mano tėvuko?
Nijolė

Atsako specialistas:
Klaipėdos ligoninės Širdies aritmijų diagnostikos ir gydymo laboratorijos vedėjas profesorius Algimantas Kirkutis:

– Jūsų tėvuką kamuoja prieširdžių virpėjimo priepuoliai. Tai labai dažna širdies patologija, kai prieširdžiai praranda savo ritmą. Prieširdžiai nesusitraukinėja kaip įprasta – vieną kartą per sekundę, bet juose atsiranda daugybiniai vadinamieji sujaudinimosi židiniai. Jie vienu metu dirgina prieširdžių raumenį ir jis nebesusitraukia, o pradeda virpėti. Įvairios prieširdžių zonos susitraukinėja skirtingu metu, todėl neatlieka savo funkcijos, neišmeta kraujo į skilvelius.

Visa laimė, kad tarp prieširdžio ir skilvelio yra speciali struktūra, kuri nepraleidžia šito mirgėjimo į skilvelius. Jeigu pradėtų virpėti skilveliai, ištiktų staigi mirtis, nes tada skilveliai neatliktų savo darbo, tai yra nesusitraukinėtų. 
Kai širdies ritmo nepavyksta atstatyti konservatyviu gydymu, tenka panaudoti elektros impulso terapiją, vadinamąjį elektrošoką.

Kai šis gydymo būdas nepasiteisina, implantuojamas stimuliatorius, kuris padeda padažninti širdies ritmą. Bet jeigu tas virpėjimas yra dažnesnis negu stimuliatoriui nustatytas impulso generavimo dažnis, stimuliatorius neturi įtakos prieširdžių virpėjimui. Nes jisai ligonį gydo tiktai nuo reto širdies susitraukimo. O kada yra tachisistolinė prieširdžių virpėjimo forma, tada žmogus kenčia nuo dažno ir nereguliaraus ritmo. Todėl šalia stimuliatoriaus reikia vartoti ir vaistus, kurie retina širdies veiklą.

Klaidinga manyti, kad prieširdžių virpėjimą galima šimtu procentų išgydyti implantavus širdies stimuliatorių. Esmė ta, kad stimuliatorius padeda pagrindą tolesniam prieširdžių virpėjimo gydymui.
Šiuolaikinė medicina sparčiai žengia į priekį. Ponios Nijolės tėveliui taip pat galima padėti. Dabar atsirado galimybė visiškai atjungti prieširdžius nuo skilvelio, tai atliekama chirurgiškai. Tuokart prieširdžių virpėjimas lokalizuojamas tiktai prieširdžiuose, o skilveliai dirba pagal stimuliatoriaus ritmą. Po tokios operacijos stimuliatorius šimtu procentų sureguliuoja širdies ritmą, tačiau minusas tas, kad žmogus tampa priklausomas nuo širdies stimuliatoriaus.

Prieš kelerius metus atsirado dar vienas gydymo būdas, kada tam tikrai grupei ligonių nustatoma, kad prieširdžių virpėjimo pradiniai židiniai yra kairiojo prieširdžio plaučių venose. Į tas venas patekus specialiu elektrodu galima prideginti tuos pirminius židinius ir taip suretėja arba visiškai išnyksta prieširdžių virpėjimai maždaug 50 procentų sergančiųjų.

Susidaro įspūdis, kad ponios Nijolės tėtis buvo gydomas rajono ligoninėje, kur yra ribotos galimybės gydyti kardiologinius ligonius. Anksčiau tokios būklės ligoniams gydymas būdavo nebeindikuotinas, tačiau šiandien mes jiems galime padėti.

Lietuvos sveikata