Stiprinkime imunitetą

Pastebėjote, kad vieni žmonės permainingiems orams atsparesni nei kiti?
Šią savybę nulemia žmogaus imunitetas – organizmo sugebėjimas apsisaugoti nuo
mikrobų ir virusų.

Dažnai besikartojančios infekcijos, sunki, užsitęsusi ligos eiga, besikeičianti
patologijos vieta rodo, kad imunitetas yra nusilpęs. Tačiau yra būdų, galinčių
sustiprinti organizmą, galinčių grąžinti jo sugebėjimą apsiginti nuo ligų.

Kaip veikia imuninė sistema

Imuninės reakcijos padeda išvalyti iš organizmo antigenus, organizme
atsiradusius dėl bakterijų, fermentų, vaistų ir kitokių cheminių preparatų,
radiacijos poveikio. Jeigu imuninė sistema funkcionuoja gerai, žmogus yra
apsaugotas nuo infekcinių ir vėžinių ligų, o mirusios ar pakitusios ląstelės yra
pašalinamos iš organizmo.
Ruduo šiai sistemai tampa sunkiu išbandymu. Organizmas negauna imunitetą
stiprinančių dalykų, prie kurių šiltuoju sezonu buvo pripratęs: saulės šviesos,
šviežių vaisių ir daržovių, gryno oro. Maža to, šaltu ir drėgnu oru suaktyvėja
virusai ir kiti mikroorganizmai, todėl ruduo – puikus laikas peršalimo ligoms
plisti.

Neleiskime susilpnėti

Stipriausią imunitetą paprastai turi sportuojantys žmonės, besirūpinantys savo
mityba, tinkamai reguliuojantys darbo ir poilsio režimą, užtektinai miegantys,
grūdinantys savo kūną ir nepamirštantys tinkamai apsirengti.

Imuniteto aktyvumą užtikrina organizmo aprūpinimas vitaminais, mineralais bei
antioksidacinėmis medžiagomis. Šaltuoju metų sezonu, kada dažniau sergama
įvairiomis peršalimo ligomis, nekenktų papildomai pavartoti maisto papildų,
pasižyminčių natūralų organizmo atsparumą stiprinančiomis savybėmis: vitaminų C,
B1, B2, B6, PP, folio rūgšties, karotino.

Imunitetui stiprinti rekomenduojama laikytis plano. Jį sudaro du pagrindiniai
etapai – išvengti imuniteto slopinimo, koreguojant gyvenimo būdo įpročius, ir
vartoti tinkamus imunostimuliatorius, geriausia kompleksinius, kurių medžiagos
sustiprina viena kitos poveikį.

Padeda ežiuolė ir ženšenis

Rudenį daugelis pradeda varstyti vaistinės duris, ieškodami imuninės sistemos
stipriklių. Vis labiau populiarėja gamtiniai – ženšenis, ežiuolė ir
eleuterokokas, iš kurių gaminami spiritiniai antpilai, tabletės ar arbata.

Geriausiai žinoma iš Šiaurės Amerikos kilusi žolelė ežiuolė. Ji veikia kaip
natūralus antibiotikas, skatina žmogaus imunines ląsteles kovoti su bakterijomis
ir virusais. Vartojant ežiuoles, kraujyje padaugėja medžiagų, aktyvinančių
imunitetą, yra stiprinamos apsauginės organizmo reakcijos. Ežiuolės padeda iš
organizmo pašalinti toksinus, aktyvina medžiagų apykaitą, stiprina organizmo
gynybą, turi virusus neutralizuojančių, bakterijas ardančių, imuninių ląstelių
aktyvumą skatinančių savybių. Kaip rodo moksliniai tyrimai, vartojant ežiuolių
ekstraktą tikimybė susirgti peršalimo ligomis sumažėja perpus. Ežiuolių
preparatų galima įsigyti vaistinėje. Vienas populiariausių ežiuolių preparatų „Immunal“
(vaistinėse kainuoja apie 16 Lt.

Tačiau tai nėra panacėja. Stimuliuoti nusilpusį imunitetą reikėtų atsargiai, nes
per trumpą laiką suvartotas didelis tokių medžiagų kiekis gali išsekinti
natūralius organizmo išteklius. Jei tokius imuniteto stipriklius vartosime
ilgiau, organizmo imuninis aktyvumas sumažės ir taps visiškai priklausomas nuo
išorinių preparatų.

Stebuklingasis vitaminas C

Imunitetą reguliuojančios medžiagos yra vitaminas C ir cinkas. Jos padeda
didinti organizmo atsparumą, gerina bendrą organizmo būklę. Vitaminas C apsaugo
ląsteles nuo neigiamo patogeninių mikroorganizmų poveikio, todėl padeda išvengti
peršalimo ligų arba palengvina, sutrumpina jų eigą. Cinkas palaiko imuninių
ląstelių aktyvumą, stiprina organizmo imuninį atsaką.

Askorbo rūgštis (sintetinis vitaminas C) buvo atrasta 1933 m. Nuo 1934 m. ji
gaminama gamyklose ir vadinama vitaminu C. Už askorbo rūgšties atradimą britui
Volteriui Normanui Hovortui 1937 m. buvo įteikta Nobelio premija. Ji įteikta ir
amerikiečiui Linusui Paulingui, įrodžiusiam vitamino C reikšmę organizmo
gyvybingumui.
Vitamino C trūkumas nustatomas iš kraujo plazmos tyrimų. Akivaizdų vitamino C
trūkumą byloja dantenų kraujavimas, pagausėjusios menstruacijos, išblyškęs
veidas ir bendras organizmo silpnumas.

Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytoja

Geriausias būdas stiprinti imunitetą – grūdintis, daug judėti, vaikščioti ar
dirbti gryname ore, tinkamai maitintis ir vartoti natūralų vitaminą C, kurio
daugiausia yra vaisiuose ir daržovėse. Daugiausiai vitamino C turi juodieji
serbentai, raudonosios paprikos, kiviai, brokoliai, briuseliniai kopūstai.
Nemažai jo yra ir šviežiose bulvėse.
Tačiau vaisiai ir daržovės ne visada pakankamai aprūpina organizmą, ypač
nusilpusį po stresų ar ligų. Vaistinėse yra įvairių vitamino C preparatų.
Vitaminas C gaminamas ir geriamasis, ir leidžiamasis. Askorbo rūgšties tirpalo
injekcijos vartojamos tada, kai šios medžiagos organizme trūksta, o geriamoji
šio medikamento forma yra neveiksminga. Geriamoji askorbo rūgštis dirgina
skrandį, todėl turintiems virškinamojo trakto problemų, ypač esant skrandžio
opai, rekomenduojama vitaminą C vartoti injekcijomis. Askorbo rūgšties ampulės –
receptinis preparatas. Vartoti papildomai vitamino C preparatų reikėtų ir tiems
žmonėms, kurie nemėgstą citrusinių vaisių, nevalgo uogų, nespėja pasigaminti
šviežio maisto, rūkantiems. Rūkaliai turi gauti dvigubai didesnę vitamino C dozę,
nes nikotinas, patekęs į kraują, sumažina vitamino C pasisavinimą.