Kauno visuomenės sveikatos centras informuoja, kad analizuojant sergamumą ūmiomis žarnyno užkrečiamosiomis ligomis, pastaruoju laikotarpiu stebimas sergamumo, ypač protrūkių, kai suserga du ir daugiau tarpusavyje susijusių asmenų, salmonelioze padidėjimas ne tik Kauno apskrityje, bet ir visoje Lietuvoje.
Per keturis šių metų mėnesius sergamumas salmonelioze Kauno apskrityje, palyginti su 2009 m. tuo pačiu laikotarpiu, nemažėja. Sergamumo rodikliai: 1,49 rod. / 10 000 gyventojų (2010 m.) ir 1,35 rod. / 10 000 gyventojų (2009 m.). Didžiausią nerimą kelia tai, kad kaskart daugėja šių susirgimų protrūkių. Vien iki š. m. gegužės 17 dienos užregistruota net 10 šios ligos protrūkių, iš kurių 3 galimai susiję su maisto tvarkymo subjektais, t.y. susirgimai salmonelioze pradėjo plisti ne tik atskirose šeimose, bet ir vaikų kolektyvuose. Kauno visuomenės sveikatos centro vyr. specialistė Laima Stragienė teigia, kad dažniausia protrūkių priežastis yra netinkamas šiluminis maisto paruošimas, jo laikymas, kryžminis maisto užteršimas tvarkymo vietose, darbuotojų asmens higienos stoka, nepakankamas maisto tvarkymo inventoriaus ir indų plovimas bei aplinkos valymas.
Salmoneliozė – tai infekcinė liga, kurią sukelia salmonelėmis vadinamos bakterijos. Šios bakterijos įtakoja plonosios žarnos uždegimo atsiradimą, todėl liga pasireiškia viduriavimu, karščiavimu, pilvo ir galvos skausmais. Šie ligos simptomai dažniausiai pasireiškia po 12 – 72 valandų po užsikrėtimo. Liga paprastai trunka 4 – 7 dienas ir daugelis pasveiksta be specifinio gydymo. Kai kuriems ligoniams bakterijos iš žarnyno gali patekti į kraują bei kitus organus. Tokiu atveju negydant liga progresuoja. Sunkesnė ligos eiga būna kūdikiams, mažiems vaikams, pagyvenusiems žmonėms bei asmenims su silpnesne imunine sistema.
Dažniausiai salmonelioze užsikrečiama per gyvūninį maistą: paukštieną, pieną, kiaušinius, jautieną, kiaulieną. Tačiau salmonelioze užsikrėsti galima ir per įvairias gyvūnų fekalijomis užterštas (laistant užterštu vandeniu) daržoves. Maistą gali užkrėsti jį tvarkantys asmenys, nenusiplovę rankų pasinaudojus tualetu, palietus žalią užterštą produktą. Į maistą salmonelės gali patekti nuo virtuvės įrankių ar aplinkos paviršių, ant kurių prieš tai buvo tvarkyta žalia mėsa bei vištiena, taip pat nuo salmonelėmis užterštų rankų. Paruoštas vartojimui maistas gali būti užterštas, kai jis kurį laiką laikomas šaldytuve liečiasi su žaliu maistu. Kadangi salmonelės gali būti randamos namų augintinių (kačiukų, šuniukų, reptilijų), ypatingai viduriuojančių, išmatose, todėl užsikrėsti galima nenusiplovus rankų po sąlyčio su jų išmatomis. Tokiu būdu galimas užsikrėtimas ir nuo kitų naminių gyvūnų. Siekiant išvengti susirgimo salmonelioze, ruošiant maistą būtina laikytis higienos taisyklių. Maistas turi būti gaminamas taip, kad jame išliktų kuo daugiau biologiškai aktyvių medžiagų ir būtų mažiausia maisto užteršimo tikimybė.
Pajutus pirmuosius ligos požymius (pykinimą, vėmimą, viduriavimą, pilvo skausmus, karščiavimą), nesigydyti patiems, o kuo skubiau kreiptis į savo šeimos gydytoją.
iMed