Nuolatinis procesas
Į automobilio baką neįpylus degalų iš vietos pajudėti nepavyks – energija, priverčianti mašiną važiuoti, susidaro degant benzinui. Panašiu principu veikia ir žmogaus organizmas, tik vietoj degalų vartojamas maistas.
Baltymai, riebalai ir angliavandeniai vos pavalgius įsitraukia į cheminę apykaitos reakciją (t. y. vyksta metabolizmas), jos rezultatas – raumenų energija.
Vienos medžiagos iš karto ima keisti senas ląsteles ir kurti naujas, kitos padeda išsiskirti irimo produktams, o trečios kompensuoja reikiamų medžiagų trūkumą.
Ir šis metabolizmo procesas vyksta nenutrūkstamai, visą parą ir metų metus, nepriklausomai nuo to, ar žmogus miega, ar būdrauja.
 
Pirmiausia – baltymai
Graikų kalbos žodis „metabole“ reiškia kitimą, keitimą. Toks kitimas vyksta valgant, pavyzdžiui, kopūstuose esanti ląsteliena tampa medžiaga, gerinančia skrandžio motoriką, fosforas, esantis žuvyse, – elementu, padedančiu galvos smegenų veiklai, kalcis pieno produktuose – kaulų stiprinimo priemone.
Maisto baltymų fermentai, metabolizmo katalizatoriai, paskatina apykaitos cheminius procesus ir sintetina naujus baltymus. Bet ląstelėse nuolat vyksta ir baltymų irimas, susidaro irimo produktai: šlapimo rūgštis (jos perteklius sukelia podagrą), šlapalas, kreatininas. Jie žalingi sveikatai, todėl vykstant medžiagų apykaitai yra pašalinami per inkstus.
Bet baltymų apykaita – dar ne visas metabolizmo procesas.
 
Riebalai būtini
Svarbus energijos šaltinis yra ir riebalai. Veikiami tulžies fermentų, kasos ir žarnyno sekreto arba sulčių, jie susiskaido į riebiąsias rūgštis ir gliceriną.
Žmogaus organizmas linkęs riebalų sukaupti ir atsargai. Bet tai nėra taip jau blogai. Pirmiausia, jie sudega dirbant raumenims, ir kuo labiau šie apkrauti, tuo greičiau riebalai sudeginami.
Antra, atsiradus riebalų (augalinių ir gyvulinių) poreikiui, „atsarginiai“ riebalai tampa ląstelių membranų ir ypač hormonų statybine medžiaga.
Angliavandenių metamorfozės
Skrandyje ir žarnyne sudėtingieji angliavandeniai, pagrindinis energijos šaltinis, išskaidomi į paprastuosius junginius. Svarbiausias iš jų – gliukozė. Vykstant medžiagų apykaitai kraujas ją išnešioja po visą organizmą.
Bet patekti į ląsteles gliukozė savarankiškai negali – ją ten pristato kasos hormonas insulinas. Tiesa, kai kurių žmonių kasa insulino gamina nepakankamai, tai – rimto sveikatos sutrikimo priežastis.
Gliukozės atsargos polisacharido glikogeno pavidalu kaupiamos kepenyse. Kai tik organizmas pajunta angliavandenių trūkumą (t. y. kai ima kankinti alkis), šis organas ima skaidyti glikogeną. Jei to nepakanka, gliukozė pradedama sintetinti ir iš baltymų bei riebalų.
Pastarasis atvejis liudija endokrininės sistemos veiklos sutrikimą. Dėl tokios netaisyklingos medžiagų apykaitos būtina pasitarti su medikais.
Ypač svarbu nepiktnaudžiauti saldumynais. Suvalgius jų gliukozės kiekis kraujyje greitai padidėja, bet tik trumpam, o dėl dažno smaližiavimo ima kauptis nereikalingi riebalai ir antsvoris sparčiai auga.
 
Greičiau!
Kalbant apie metabolizmą, negalima nepaminėti ir greičio, kuriuo organizmas maistą paverčia energija.
Daugumos vidutinio amžiaus moterų medžiagų apykaitos procesai sulėtėja, ne taip sparčiai kaip anksčiau sudeginami ir riebalai.
Vis dėlto sulaukus vos 40 metų stebėti, kaip dingsta liemuo, didėja kūno svoris, o dėl kilogramų pertekliaus ima kamuoti dusulys, ir su tuo susitaikyti neverta. Gražios figūros gali būti ir 30-metės ir 60-metės.
Pirmiausia svarbu įsidėmėti – kuo dažniau ir intensyviau darbuosis raumenys (juk riebalai kaupiasi juose), tuo greitesnė taps organizmo medžiagų apykaita. Taigi mankštintis būtina – ne iki devinto prakaito, bet reguliariai.
Metabolizmo greičiui turi įtakos ir hormonai, ypač skydliaukės ir kasos. Kilus bent menkiausių įtarimų, reikia paprašyti gydytojų, kad paskirtų atlikti tyrimus, ar organizmui netrūksta jodo ir ar insulino kiekis pakankamas.
 
Užduotis – netukti
Normaliu kūno svoriu galima vadinti tokį, kuris lemia greitą medžiagų apykaitą. Jokių ypatingų gudrybių norint likti ne per liesam ir nenutukusiam griebtis nereikia.
Užtenka valgyti dažniau (pusryčiai, pietūs, vakarienė ir lengvi užkandžiai per priešpiečius ir pavakarius) ir nuo stalo atsikelti jaučiant nedidelį alkį.
Iš pradžių valgyti ne iki soties bus neįprasta ir tikriausiai bus jaučiamas šioks toks diskomfortas, bet po kurio laiko prie tokios mitybos tikrai pavyks priprasti.
Kalorijų iš maisto organizmas gaus tolygiai per visą dieną, tad atsiras daugiau jėgų, išnyks nuovargio jausmas, silpnumas, o energijos užteks iki pat vakaro.
Dar vienas patikimas būdas pagreitinti metabolizmą ir užkirsti kelią riebalų kaupimuisi – gerti daugiau vandens.
Jo labai reikia kepenims, kurios ne tik valo iš organizmo kenksmingas medžiagas, bet ir perdirba riebalus.
Jei šioje „chemijos laboratorijoje“ pritrūksta vandens, riebalų apdorojimas nutrūksta ir jie ima kauptis visur, kur tik įmanoma. Taigi – daugiau vandens (mažiausiai 1,5 l negazuoto) – mažiau riebalų. Daug skysčių negalima vartoti tik segant kai kuriomis ligomis, bet tai retos išimtys.
Labai naudinga gerti žaliąją arbatą – 2–4 puodeliai šio gėrimo padeda sudeginti ne mažiau kaip 50 kilokalorijų.
Kartais turintiems antsvorio žmonėms gydytojai skiria vartoti vaistus, šalinančius iš organizmo riebalus.
Bet medikamentai gali padėti atsikratyti daugiausia 40 proc. riebalų, o jei maitinamasi netaisyklingai ir mažai judama, jie menkai veiksmingi.
Beje, griežtomis dietomis, turinčiomis padėti sulieknėti, atkurti sutrikusios medžiagų apykaitos neįmanoma, veikiau priešingai. Juk organizmas, neturėdamas ko apdoroti ir skaidyti, neturi ir iš ko gauti raumenų energijos.
 
iMed