Prekybos centruose pabrango beveik visi maisto produktai. Dabar prieš
perkant turi galvoti, ne ką šiandien valgysi, o už kiek. Domiuosi sveika mityba,
bet panašu, kad greitai negalėsiu sau leisti geriau maitintis. Apie ekologiškus
produktus jau net nekalbu. Ir apskritai, vidutiniškai gyvenantis lietuvis tuoj
turės misti vien kruopomis. Gal galite patarti, kaip suktis iš tokios padėties,
kad nenukentėtų mano organizmas ir galėčiau nebrangiai, sveikai maitintis?
Statistika:
Maisto produktai rugsėjį pabrango 3,5 procento.
Daugiausia pabrango grūdų malimo produktai – 30,8 proc., pieno – 9,7 proc.,
pašarai gyvuliams – 5,8 proc., duona ir švieži konditerijos kepiniai – 3,0 proc.
Specialisto komentaras:
Medicinos klinikos „Dietos sistema“ gydytoja dietologė DAIVA PIPIRAITĖ:
– Didžioji dalis lietuvių išleidžia nemažai pinigų maisto produktams, kurie nėra
tokie sveiki, kaip jiems atrodo. Maisto produktų kainos auga, tačiau išeitis,
kaip nebrangiai ir sveikai maitintis, tikrai yra.
Kitų, ypač turtingesnių šalių gyventojai, mums galėtų pavydėti košių valgymo
tradicijos. Dauguma vakariečių dažnai net neturi savo valgymo racione grikių,
jau nekalbant apie kitas kruopas. O juk tai puikiausias sveikas maistas, kurio
reikia valgyti kasdien.
Yra nustatytos bendros rekomendacijos, kaip sveikai maitintis. Pirmiausia reikia
rūpintis fiziniu aktyvumu. Sportuojantis žmogus paprastai kitaip žiūri į savo
mitybą ir kartu gali kontroliuoti savo kūno svorį.
Grūdinių produktų, tokių, kaip ruginė duona, kita juoda duona, rudieji ryžiai,
grikiai, kitos kruopos, javainiai, kietagrūdžių miltų makaronai, nereikia riboti
ir būtina valgyti kasdien, rekomenduojama netgi kiekvieno valgymo metu. Šie
produktai tikrai brangiai nekainuoja.
Kasdien reiktų naudoti ir aliejų – alyvuogių, linų sėmenų, saulėgrąžų. Tačiau ne
kepimui, o šaltam naudojimui. Valgomąjį šaukštą galima užpilti ant salotų arba į
ką tik pagamintą į troškinį. Netgi į košę rekomenduojama dėti ne sviestą, o
užpilti aliejaus.
Daržovių reiktų valgyti gausiai, ypač sezoninių, užaugintų Lietuvoje. Mažiausiai
du kartus per dieną, po 200 gramų porciją. Vaisiai kaloringesni, turi vaisių
cukraus, jų rekomenduojama valgyti porą kartų per dieną.
Kita kasdien būtinų maisto produktų grupė yra riešutai, ankštiniai augalai ir
sėklos. Tai augalinis maistas, turintis nemažai baltymų ir augalinių aliejų,
daug skaidulinių, mineralinių medžiagų, yra kalio, magnio šaltinis. Šios grupės
produktų reiktų valgyti viena-tris kartus per dieną. Jų kiekiai neturi būti
dideli. Užtenka saujelės riešutų, moliūgų sėklų užkandžių metu arba tiek pat
pupelių įberti į salotas.
Kasdien visai nebūtina valgyti žuvies, paukštienos, kitos mėsos ir kiaušinių. Jų
galima atsisakyti netgi vieną-du kartus per savaitę. Pavyzdžiui, žuvies
rekomenduojama valgyti du kartus per savaitę.
Pieno produktai turėtų būti įtraukti į kasdienį mitybos racioną. O tie, kurie jų
nemėgsta ar negali valgyti, turėtų vartoti kalcio papildus.
Beje, vienus brangesnių produktų parduotuvėse, pavyzdžiui dešras, reiktų pirkti
rečiau. Riboti rekomenduojama riebią raudoną mėsą, kitus gyvūninius riebalus,
tokius, kaip sviestas, spirgučiai. O iš angliavandenių – baltą duoną, keptas
bulves, bulvytes fri, saldžius gaiviuosius gėrimus, saldumynus. Taigi, tai ką
reiktų labiausiai valgyti, yra pigu.
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad kasdien reikia suvalgyti daugybę įvairiausių
produktų, tačiau juos vartojant reikiamomis proporcijomis, kiekis nebus toks
didelis.
Turtingose šalyse vidutiniškai ar prasčiau gyvenantys žmonės dažniau valgo
greitą maistą, kuris yra pigesnis. Tokių tradicijų Lietuvoje nėra. Greitas
maistas čia yra pakankamai brangus. Esame išlaikę tradiciją gaminti namuose,
valgyti palyginus nebrangius ir kartu kokybiškus produktus, tik nereikia nuo to
atprasti.