Šviesos jėga

 Jeigu norite, kad kambariniai augalai augtų gerai, reikia jiems
sudaryti tam tikras sąlygas: tinkama dirva, optimali temperatūra ir oro
drėgnumas. Bet visų pirma nustatykite, kiek jiems reikia šviesos.

Kiekvienas augalas turi savo poreikius ir "skonius". Vieni mėgsta šviesias
patalpas, kitiems saulės spindulių nereikia. Kai kurie žydi tiktai vasarą – kai
diena yra ilgiausia, o kitiems visiškai užtenka trumpos dienos. Be to, dažnai
svarbus yra ne dienos ilgumas, o saulės šviesos intensyvumas. Juk nepaisant jų
oranžerinės kilmės, gėlės "prisimena" natūralios aplinkos sąlygas – sąlygas tų
vietų, iš kurių jos kilusios. Drėgna tropinio miško prietema ar deginanti
dykumos saulė, be abejo, kad įtakoja ir augalo išvaizdą, ir jo vidinę sudėtį.

Šviesos kiekis, kurį gauna kambariniai augalai, visų pirma priklauso nuo to,
kaip išdėstyti langai. Čia ne viskas taip paprasta. Saulės spindulių pobūdis
kinta priklausomai nuo metų laiko. Tad kai kurie augalai, kuriems, tarkim, buvo
gera žiemą ant vakarinių buto langų, vasarą toje pačioje vietoje gali nudegti.
Taigi, jeigu reikia, neužmirškite jų perstatyti.

SAULĖS ŠVIESOS INTENSYVUMAS

Tačiau šviesos pusėmis viskas nesibaigia. Jūsų buto šviesumas priklauso ir nuo
kitų faktorių.

Šviesos būna mažiau, jeigu:

– Priešais jūsų langus yra koks nors statinys.

– Langus temdo medžiai, be to, lapuočiai temdys tiktai vasarą, o spygliuočiai –
visus metus.

– Jūsų balkonas įstiklintas, o taip pat yra prailgintas stogelis, markizės ar
jūsų balkonas yra viršutiniame aukšte.

– Jūsų langai yra į intensyvaus eismo gatvės pusę, nes dėl pastovių dulkių jie
praleidžia mažiau saulės spindulių.

– Jūsų stiklai tonuoti ar su veidrodiniu atspindžiu, nes jie praleidžia daug
mažiau šviesos, nei paprasti, permatomi stiklai.

– Jūsų stiklai purvini.

Šviesos būna daugiau, jeigu:

– Yra erkeris, o ypač šiaurinėje pusėje, nes jis padaro kambarį šviesiu.

– Gyvenate kuo aukščiau.

Beje, jeigu jūsų bute daug temdančių faktorių, tai netgi pietinis langas
gali tapti tamsesniu nei šiaurinis.

Kuo šviesesnės patalpos, tuo įvairesnius augalus galite rinktis, nes tuomet juos
galite statyti ne tik ant palangės, bet ir kambario gilumoje. Tiktai įsiminkite,
kad šviesa silpnėja proporcingai atstumo nuo šaltinio kvadratu. Paprasčiau
tariant, augalą pastačius už 2 m nuo šviesos šaltinio, jo kiekis sumažėja 4
kartus, už 3 m – 9 kartus ir t.t. Tokiu būdu, ant palangių reikia statyti šviesą
mėgstančius augalus, o toliau – mėgstančius pavėsį.

Augalų išorė gali pasufleruoti, iš kur jie kilę – ir taps aišku, kiek šviesos
jam reikia. Augalai didžiuliais tamsiai žaliais lapais dažniausiai gali augti
pavėsyje, mažais šviesiai žaliais arba sidabriniais lapeliais labiau mėgsta
saulę. Jeigu ant kotelių yra spyglių, gėlę reikia pastatyti į labiausiai saulėtą
vietą. Neužmirškite, kad dauguma augalų, nors ir nemėgsta tiesioginių saulės
spindulių, visgi dažniau nukenčia nuo šviesos trūkumo nei nuo jo pertekliaus.

Dar vienas svarbus dalykas. Augalai turi būti apšviesti tolygiai. Ir jeigu jie
auga patalpoje, kurioje apšvietimas yra vienpusis, reikia periodiškai pasukti
vazonėlį – nes kitaip gėlės, siekdamos saulės, "atsukinės jums nugarą". Tiesa,
žydėjimo metu, jų geriau neperstatinėti, nes gali nukristi butonai.

Jeigu trūks šviesos, tai dekoratyviniai margi lapai gali paprasčiausiai
pažaliuoti. Tai lengva ištaisyti, reikia perstatyti augalą į šviesesnę vietą.
Jeigu perstačius, jaunų lapelių spalvą bus tokia, kokia turėtų būti, reiškia
šviesos šiam augalui dabar pakanka.

Palankios sąlygos augti:

Šiaurinėje pusėje: paparčiams, begonijoms dekoratyviniais lapais ,
našlaitėms , fikusams žaliais lapais

Vakarinėje ir rytinėje pusėse: anturijai Andre, krištolinei anturijai,
gebenės rūšims, fikusams margais lapais, filodendrams .

Pietų pusėje: kaktusams ir sukulentams – dykumų ir pusdykumių gyventojams
bei šviesių vietų augalams: alavijams, smidrams, aitriesiems šilokams,
pelargonijoms, citrusiniams augalams, "pinigų medžiui"