Temperatūros matavimas
Jei galvojate, kad jūsų vaikas serga, pirmiausia
pamatuokite temperatūra. Vaikų ji laikoma normalia nuo 36,1 °C iki 37,0 °C. Dieną temperatūra
gali svyruoti – aukščiausia būna apie 18 val., žemiausia 4 val. ryto. Šiaip jau
sveiko vaiko temperatūra gali pakilti net virš 38 °C dėl daugybės veiksnių:
smarkaus šėlimo, gausaus prakaitavimo, per šilto rengimo miegui. Po valgio,
kai energija naudojama virškinimui, paprastai temperatūra taip pat siek tiek
pakyla. Norint sužinoti, ar vaikas tikrai karščiuoja, reikia pakartotinai
pamatuoti temperatūrą po pusvalandžio, kurį vaikas ramiai pasėdi ar paguli.
Blauzdų kompresai
geriau negu žvakutės
Temperatūros kitimu kūnas reaguoja į įvairius poveikius:
uždegimų, bakterijų ir virusų sukeltų infekciją, sutrikusį vandens balansų
organizme arba į tai, jog vaikas per šiltai rengiamas. Be to, priklauso ir nuo
vaiko, nes vienas karščiuoja, esant mažiausiai dingsčiai, o kitam temperatūra
vos pakyla net ir sergant rimta liga. Temperatūra visuomet yra organizmo ir
ligos kovos rodiklis. Jai pakilus, suaktyvėja medžiagų apykaitos procesai ir
užkertamas kelias ligos sukėlėjų dauginimuisi. Dėl to nereikėtų iš karto
stengtis numušti temperatūrų. Jeigu
temperatūra labai aukšta, krečia šaltis ar atsiranda temperatūriniai
traukuliai, žinoma, reikia stengtis temperatūrą sumažinti ir tam geriausiai tinka
blauzdų kompresai. Jeigu norite sumažinti temperatūrų medikamentais, galite
duoti vaikui paracetamolio, tik ne acetilsalicilo rūgšties (aspirino), nes
kartais vaikams ji gali sukelti pavojingąjį Rejė sindromą. Karščiuojančio vaiko
temperatūrą matuokite ryte ir vakare. Jei temperatūra laikosi ilgiau nei 24 valandas, turėtumėte kreiptis į gydytoją,
jeigu kūdikio temperatūra aukštesnė negu 38,5 °C, gydytoja reikėtų kviesti
tuoj pat, nes tokio amžiaus vaikui tai
gali būti vienintelis daugelio ligų simptomas —
nuo paprasčiausios slogos iki gyvybei pavojingo smegenų dangalų uždegimo.
Tiesiojoje žarnoje (išangėje) matuojama vaikų iki šešerių
metų temperatūra. Matavimas pažastyje tokio amžiaus vaikams nėra labai
tikslus, o burnoje gana pavojingas, nes gyvsidabrio termometras gali lengvai
sudužti. Elektroninio termometro vaikas dar nemokės tinkamai laikyti burnoje.
Prieš įkišdami termometrą į vaiko tiesiąją žarną, jo galiuką
lengvai patepkite vazelinu, kad švelniau slystu. Gyvsidabrio termometrą reikėtų
laikyti tiesiojoje žarnoje 3 min., o normali kūno temperatūra, išmatuota šiuo
būdu, būtų 36,8—37,5 °C.
Kūdikių temperatūrą matuokite taip: paguldykite kūdikį ant
nugaros, vienos rankos nykščiu, smiliumi ir didžiuoju pirštu tvirtai suimkite
ir lengvai kilstelėkite sulenktas jo kojytes, o kita ranka įkiškite kaip
pieštuką laikomą termometrą į tiesiąją žarną maždaug 1 cm. Tos rankos smilių
įremkite į kūdikio užpakaliuką, tuomet sujudėjęs kūdikis negalės susižeisti.
Kadangi kūdikiai dažnai nesiduoda matuojami, pasiguldykite
juos kniūbsčius ant kelių, kojytes tvirtai laikykite tarp savo kojų, viena
ranka suimkite galvą ar rankas, kita atsargiai įkiškite termometrą.
Vyresnių kaip šešerių metų vaikų temperatūra matuojama
pažastyje. Vaikas paguldomas ant nugaros, į pažastį įdedamas termometras ir
ranka prispaudžiama prie šono, kad termometras neišslystų. Gyvsidabrio termometrą reikėtų laikyti 7 minutes. Normali
kūno temperatūra, išmatuota pažastyje, būtų 36,2—36,8 °C.
Matuojant temperatūrą burnoje (oralinę temperatūrą), termometro
galiukas pakišamas po liežuviu, lūpos sučiaupiamos. Vaikas turi ramiai laikyti
termometrą, jo nekandžioti, nes gali sudaužyti. Jei vaikas stipriai sloguoja,
burnoje temperatūros matuoti nereikėtų, nes vaikas negali kvėpuoti pro nosį.
Gyvsidabrio termometras burnoje laikomas mažiausiai tris minutes; normali kūno
temperatūra būna vidutiniškai 36,7—37,3 °C.
Pulso čiuopimas
Kai vaikas karščiuoja ir yra silpna kraujotaka, suskaičiuokite
jo pulsą. Pulsas – tai širdies smūgio sukelta spaudimo banga, išplintanti į
kraujagysles. Čiuopdami pulsą, nustatome, kaip tolygiai ir greitai dirba
širdis. Pulso tvinksnių per minutę skaičius priklauso nuo vaiko amžiaus bei
aktyvumo: ramiai sėdinčio vaiko pulsas sulėtėja, o bėgiojančio ar
karščiuojančio visada padažnėja.
Pulsą geriausia čiuopti vidinėje riešo pusėje ties nykščio
pagrindu. Nurodytą vietą lengvai prispauskite savo smiliumi, didžiuoju ir
bevardžiu pirštais, o nykščiu iš kitos pusės prilaikykite vaiko ranką.
Penkiolika sekundžių skaičiuokite tvinksnius, tada jų skaičių padauginkite iš
keturių, ir taip sužinosite pulso tvinksnių skaičių per minutę.