Gyvsidabrio stulpelis kyla ir kyla. Mažam kūdikiui staiga pakilusi
temperatūra, visada kelia nerimą.
Konsultuoja gydytoja pediatrė neurologė Rūta Maciulevičienė
1 Temperatūra šiaip sau nepakyla
Tiesa
Manoma, kad temperatūra pakyla, kai organizmas ginasi nuo jį užpuolusių virusų
ir bakterijų. Į organizmą patekę virusai ar bakterijos atpalaiduoja toksinus,
kurie su krauju išplinta po visą organizmą. Kai kūno temperatūra pakyla virš 38
– 39° C, bakterijos ir virusai liaunasi vystytis. Taigi, temperatūra yra
natūrali organizmo apsisaugojimo priemonė. Aukšta temperatūra nebūtinai reiškia,
kad mažylis serga sunkia liga. Yra vaikučių, kuriems mažiausia infekcija sukelia
aukštą temperatūrą, kitiems ji kyla lėčiau. Dažniausiai vaikams temperatūra kyla
greitai ir ji būna aukšta. Kai natūrali organizmo imuninė sistema sutrikusi,
mažiukas gali ir nekarščiuoti. Pediatrai labiau baiminasi, kai naujagimio kūno
temperatūra yra per žema. Todėl visada reikėtų kreiptis į gydytoją, jeigu
vaikutis yra šaltas, apatiškas ir vangus. Kartais infekcinėmis ligomis be
temperatūros serga alergiški mažyliai.
2 Gyvsidabrinis termometras mažiems vaikams netinka
Mitas
Mažam vaikui ar kūdikiui temperatūrą galima matuoti gyvsidabriniu arba
mechaniniu termometru. Gyvsidabrinis termometras yra patikimesnis, tačiau mažam
vaikučiui pamatuoti juo temperatūrą yra sudėtingiau, mat pažastėlėje arba
kirkšnyje jį laikyti reikia mažiausiai tris minutes, be to jis dūžta ir su juo
reikia elgtis atsargiau. Jeigu matuojate temperatūrą išangėje arba burnytėje,
atsiminkite, kad kūno temperatūra bus pusę laipsnio aukštesnė, negu matuojant
pažastėlėje.
3 Kai temperatūra pakyla iki 38,5 ° C, ją visada reikia numušinėti
Ir tiesa, ir mitas
Aukšta temperatūra ne visada yra pavojinga ir ne visada ją reikia numušinėti.
Sakoma, kad numušti temperatūrą reikia tada, kai ji aukštesnė nei 38,5°C. Tačiau
ir tada patartina stebėti vaikutį. Jeigu jis gerai toleruoja karščiavimą,
žaidžia ir neblogai jaučiasi, jos galima ir nemušti. Paprastai kūdikiui net ir
labai aukšta, iki 40°C temperatūra yra nepavojinga. Jeigu termometro stulpelis
rodo 40-41°C, karščiavimą kuo skubiau reikia mažinti. Pakilus tokiai aukštai
temperatūrai keičiasi organizmo baltymų struktūra ir gali grėsti pavojus
gyvybei. Todėl organizmą reikia šaldyti. Saugiausia tai daryti vandeniu, vėsiais
kompresais, išmaudyti po vėsiu dušu, guldyti mažylį vėsiame kambaryje. Jeigu dėl
aukštos temperatūros vaikutį ištiko traukulių priepuolis, galima temperatūrą
numušti ledo maišeliais arba tiesiog kūnelį ištrinti sniegu. Mūsų močiutės
temperatūrą numušinėdavo vaikučio kūnelį ištrindamos spiritu arba degtine. Šis
būdas taip pat yra saugus. Ištrynus kūdikio kūnelį degtine, negalima jo užkloti.
Reikia paguldyti nuogą ir dar būtų gerai vėduokle pavėduoti. Tada kūnelis
greitai garuoja ir efektas panašus, kaip pučiant karštą arbatą. Natūraliai
šaldyti mažylio organizmą yra saugiau, negu temperatūrą numušinėti vaistais, nes
visi temperatūrą mažinantys vaistai gali sukelti šalutinį poveikį. Kaip duoti
įprastų paracetamolio žvakučių, sirupo arba ibufeno parašyta ant pakuotės. Jokiu
būdu negalima viršyti leistinos dozės. Aspirinas ir analginas neskiriami vaikams
iki 12 metų.
4 Karščiuojančio mažylio negalima maudyti
Mitas
Karščiuojantį kūdikį ar mažą vaiką ne tik galima, bet net ir būtina maudyti.
Sirgdamas vaikutis prakaituoja, todėl jį reikia nuprausti. Būtina nepamiršti ir
gerai išvėdinti mažylio kambarį. Išnešti kūdikį kelioms minutėms ir plačiai
atverti langą. Kūdikio per šiltai neužklokite, kad neperkaistų organizmas.
Šilčiau užkloti galima tada, kai temperatūra kyla ir mažylį purto šaltis.
Paprastai karščiuojantis vaikutis smarkiai prakaituoja, todėl dažnai keiskite jo
drabužėlius.
5 Karščiuojančiam kūdikiui reikia dažnai duoti krūtį
Tiesa
Jeigu kūdikiui pakilusi temperatūra, kuo dažniau jam duokite krūtį, nes mažyliai
dėl temperatūros labai greitai netenka skysčių. Pasiūlykite papildomai atsigerti
vandenuko. Jeigu kūdikis beveik nesišlapina, šlapimas būna intensyvios spalvos
ir stipraus kvapo, mažylio odelė atrodo sausa, momenėlis įdubęs, būtinai
kreipkitės į gydytoją, nes tai ženklas, kad mažyliui trūksta skysčių.
Neverskite vaikučio valgyti. Mažylio organizmas pats geriausiai žino, kaip
gintis nuo temperatūros. Jeigu nėra apetito, vadinasi, maisto jam nereikia.
6 Kai pakyla temperatūra, nebūtina iškart kviesti gydytojo
Ir tiesa, ir mitas
Jeigu mažylis karščiuoja, bet pakankamai gerai jaučiasi ir nėra vangus bei
apatiškas, dėl temperatūros nerimauti nereikia. Susirūpinti reikėtų tada, kai
vaikutis karščiuoja ilgiau negu 48 valandas. Į gydytoją reikėtų kreiptis, jeigu
mažylio temperatūra ilgiau negu dvi paras pakyla ir nukrenta, vėl pakyla ir
nukrenta, net jeigu vaikas ir neblogai jaučiasi. Tokiu atveju reikia ieškoti
ligos židinio, mat maždaug per dvi paras virusų pažeistoje gleivinėje
prisiveisia bakterijų ir gali kilti bakterinių komplikacijų. Į gydytoją
kreipkitės, jeigu mažyliui temperatūra nukrito, tačiau jis ir toliau vangus,
guli kaip lapas. Numušus temperatūrą, mažylio būklė turėtų pagerėti. Jei nėra
jokių komplikacijų, jis pradės žaisti, valgyti, gerti, bendrauti ir atrodys
sveikas. Apie ligos sunkumą byloja ne temperatūra, o bendra mažylio savijauta.
Kai pakyla temperatūra vaikučiams, kurie dėl onkologinių, reumatinių ar kokių
nors įgimtų ligų vartoja steroidinius vaistus, nedelsiant reikia kviesti
gydytoją, nes šiems naujagimiams ir kūdikiams iki trijų mėnesių dėl karščiavimo
labai greitai gali išsivystyti sepsis – kraujo užkrėtimas“.