Kalbėti apie mitybą tampa populiaru. Naujausius receptus, geriausius restoranus aptarinėjame su draugais, kolegomis. Tačiau užsukę į parduotuvę kaip rodo tyrimai, produktus renkamės pirmiausia pagal kainą. Pasak specialistų, pasižiūrėjus į kainą reikėtų nepamiršti įvertinti ir maisto energetinės vertės, kad valgis būtų ne tik pigus bet ir sveikas. Apie tai maisto saugos specialistai, medikai ir mokslininkai diskutavo tarptautinėje konferencijoje „Nuo saugaus maisto sveikos mitybos link“.

„Eurobarometro“ duomenimis, net 95 proc. lietuvių kaip svarbiausią veiksnį renkantis maisto produktus nurodė jo kainą. Ir tik 21 proc. nuolat ieško aukštos ar išskirtinės kokybės, vietos ūkiuose užaugintų maisto produktų, dar 45 proc. dėmesį į tokius produktus atkreipia tik retkarčiais.

„Eurobarometro“ duomenimis, net 95 proc. lietuvių kaip svarbiausią veiksnį renkantis maisto produktus nurodė jo kainą. Ir tik 21 proc. nuolat ieško aukštos ar išskirtinės kokybės, vietos ūkiuose užaugintų maisto produktų, dar 45 proc. dėmesį į tokius produktus atkreipia tik retkarčiais.

Skaičiai, verčiantys nerimauti
Tyrimai rodo, kad pusė šalies gyventojų turi antsvorio, maža to, apie 20 proc. yra nutukę. Die-tologams nerimą kelia sparčiai apvalėjantys vaikai ir jaunimas bei vyresnio amžiaus gyventojai. To pasekmė – pirmaujame pagal mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Nejau esame ėdrūnai, primenantys šiukšliadėžes, ir į skrandžius metame viską, kas papuola po ranka?
„Netinkamos mitybos pasekmės pastebimos ne po dienos ar dviejų. Praslenka keli dešimtmečiai. Skaičiai gąsdinantys, tačiau mūsų mitybos įpročiai nėra katastrofiškai blogi. Tiesiog šiuo metu turime sovietmečio mitybos pasekmes, kuomet dėl nepriteklių tradicinė prieškario Lietuvos mityba buvo pakeista: išnyko kruopos, sėklos, daržovės. Šeimininkės, besistengdamos, kad maistas būtų sotus, sveikus produktus pakeitė riebiu maistu: atsirado riebūs padažai, kurie nebuvo būdingi lietuviams“, - teigė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytoja dietologė, Lietuvos dietologų draugijos prezidentė doc. dr. Edita Gavelienė.
Skaičiuojama, kad su nutukimu susijusios sveikatos išlaidos Europos regione siekia beveik 6 proc. visų išlaidų.

Nėra sveiko maisto apibrėžimo
Išties į interneto naršyklę įvedus sveikas maistas informacijos gausoje galima pasimesti. Vieni specialistai siūlo derinti maistą, kiti rinktis produktus, tinkančius tik tam tikrai kraujo grupei, treti rekomenduoja žaliavalgystę. Ką pasirinkti? Nežinia... Kartais atrodo, kad būtų kur kas paprasčiau, jei prekybos centre lentynose būtų išdėlioti produktai ir didelėmis raidėmis užrašyta - sveikas maistas. Deja, pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojo Zenono Stanevičiaus, tai būtų puiku, bet nėra galimybių. Specialistai nesutaria, kas gi tas sveikas maistas yra. Technologai teigia viena, gamintojai - kita, mokslininkai – trečia.
„Europoje maisto sauga, lyginant su trečiosiomis šalimis, pakankamai aukšto lygio, bet šiandien visuomenė reikalauja, kad maistas būtų ir sveikas. Dar nėra apibrėžimo, kada produktą galima vadinti sveiku. Skirtingi specialistai apie tai turi savo nuomonę, bet visi sutinka, kad galima patarti žmonėms, kaip tinkamai subalansuoti mitybą. Pagrindiniai ES suformuluoti siekiai – kuo mažiau druskos, cukraus, riebalų ir kuo daugiau skaidulų turinčio maisto. Labai didelis dėmesys skiriamas vaisiams ir daržovėms, būtent augaliniam maistui - finansuojamos vaisių ir daržovių programos mokyklose“, - teigia Z.Stanevičius.

Druskos per daug
Prieš kelerius metus Argentinoje buvo uždrausta viešojo maitinimo įstaigose ant stalo pastatyti druskinę. Taip šios šalies specialistai kovojo su per dideliu druskos vartojimu. Tyrimai rodo, kad lietuviai druskai taip pat neabejingi. Beveik 7 proc. šalies gyventojų maistą sūdo nė neparagavę, o rekomenduojamą druskos kiekį viršijame beveik du kartus.
Pasak Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vedėjos Ilonos Drulytės, druskos vartojimo programos rėmuose atlikti tyrimai parodė, kad net sveikais laikomi produktai gali būti ne itin tinkamas pasirinkimas. Pavyzdžiui, sausuose pusryčiuose yra 1 proc. druskos. Tai atitinka 1 gramą – penktadalį rekomenduojamos didžiausios paros druskos normos. Jei dribsniai su šokoladu, juose yra 30 proc. cukraus.
„Iki 90 proc. druskos žmonės gauna su pagamintais maisto produktais, jos yra visur, duonoje ir kituose maisto produktuose, kurių mes tikrai nelaikome sūriais. Todėl ėmėmės iniciatyvos ir bandome apie tai šviesti mokinius.

Šioje programoje mūsų tikslinė auditorija – vyresnių klasių moksleiviai“, - teigia specialistė.
Pasak I.Drulytės, išanalizavus duomenis apie druskos suvartojimą bei atsižvelgus į Europos Komisijos Baltąją knygą dėl Europos strategijos su mityba, antsvoriu ir nutukimu susijusiomis sveikatos problemomis spręsti bei PSO mitybos, fizinio aktyvumo ir sveikatos strategiją Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas parengė druskos mažinimo skatinimo projektą. Jo tikslas išsiaiškinti druskos kiekį pagrindiniuose produktuose, atkreipiant visos visuomenės dėmesį į tai bei skatinti maisto pramonę gaminti produktus su mažesniu kiekiu druskos. Specialistės teigimu, po poros metų maisto gamintojai etiketėse privalės nurodyti ir druskos kiekį.

Šviesa tunelio gale
„Tačiau tarp šių nieko gero nežadančių skaičių galima įžvelgti ir teigiamas tendencijas. Lietuviai nuo senų senovės mėgo sočiai, gerai ir skaniai pavalgyti. Prieš keletą metų atsiradus prekybos centre paruoštiems maisto produktams buvo pradėta kalbėti, kad nebegaminsime maisto namie. Būgštavimai nepasitvirtino. Jei suskaičiuotume visas lietuvių išleistas kulinarines knygas, laidas, tinklapius ir tinklaraščius, susidarytų įspūdingas skaičius. Tai įrodymas, kad vis dėlto šalies gyventojams ne tas pats, ką deda į burną. Bet įpročiai tarsi virvė, į kurią kasdien įpiname po naują giją tol, kol ji tampa nepertraukiama“, - sako doc. dr. E.Gavelienė.
Gydytojos dietologės teigimu, dabartinė jaunoji karta skiria vis didesnį dėmesį maistui, atsiranda susidomėjimas, todėl galima daryti prielaidas, jog ateityje mūsų mitybos įpročiai gerės, tačiau reikia žmonių švietimo ir pradėti nuo jautriausios grupės - vaikų.

Komentarai:

Europos Komisijos Sveikatos ir vartotojų reikalų direktorato generalinio direktoriaus pavaduotojas Tim Gamble:

- Sveikas maistas susijęs ne tik su gera sveikata, bet ir tinkamu socialinių sistemų funkcionavimu bei ekonomika. Šioje konferencijoje nagrinėjamas labai svarbus klausimas - maisto sauga ir sveika mityba. Antsvoris ir nutukimas - ne vien Lietuvos problema. Su ja kovoja daugelis šalių: vienoms sekasi geriau, kitoms - blogiau. Europos Komisija siekia teisės aktais, reglamentais užtikrinti maisto saugą visoje Europoje. Kiekvienas vartotojas turi būti tinkamai informuojamas, kas vyksta maisto srityje, kad galėtų priimti tinkamą sprendimą. Šiandien tai yra mūsų prioritetas. Seniai žinoma, kad maistas turi didelės įtakos mūsų sveikatai, todėl yra patvirtinti sveikos mitybos teiginiai, kuriais vadovaudamosi šalys turi dirbti.

Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) Patariamojo forumo ir mokslinio bendradarbiavimo skyriaus specialistas Sergio Potier Rodeia:

- Šiemet Europos Sąjunga mini dešimties metų jubiliejų, kai buvo priimtas vienas moderniausių ir ypač aukštus saugos standartus nustatantis maisto saugos reglamentas ir įkurta nepriklausoma mokslinė institucija Europos maisto saugos tarnyba. Kurti tokią įstaiga pastūmėjo poreikis, kad rinkoje būtų tik saugūs produktai. Teko peržiūrėti kontrolės sistemą, po įvykusių nelaimių maisto srityje bei, be abejo, suformuoti teisines maisto saugumo srities nuostatas. Maisto saugos tarnyba vertina naujus maisto produktus, naujas receptūras, tobulina maisto kontrolę, stengiasi suvienodinti ES rinką, kad, būtų vienodi reikalavimai visoje ES.

EFSA Mitybos skyriaus vyr. mokslinė darbuotoja Leng Heng:

- Mokslininkai ne vienu ir ne dviem tyrimais yra patvirtinę, kad maistas neabejotinai turi įtakos tiek mūsų sveikatai, tiek ir socialinei aplinkai. Konferencijos metu pristačiau kriterijus, pagal kuriuos vertinami sveikatos teiginiai. Galbūt kam nors atrodo, kad jie tiesiog sukuriami ir tiek, bet taip nėra. Mokslininkų komandos vertina, kiek tie teiginiai yra pagrįsti. Kaip pavyzdžiui, gausus druskos vartojimas. Moksliškai įrodyta, kad tai skatina polinkį sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Šalys, kuriose pastebimas didelis druskos vartojimas, pastebimas ir didesnis sergamumas. Vadinasi, programos, skatinančios mažinti druskos vartojimą, turi būti prioritetas.

Interviu su Lietuvos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriumi dr. Jonu Miliumi.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas dr. Jonas Milius (nuotr. iš kairės) konferencijos metu diskutavo, kokių priemonių reikia imtis skatinant žmones sveikiau maitintis. Nuotraukoje - su konferencijos svečiu Tim GumBel ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos maisto skyriaus vedėja Aušra Išariene.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas dr. Jonas Milius (nuotr. iš kairės) konferencijos metu diskutavo, kokių priemonių reikia imtis skatinant žmones sveikiau maitintis. Nuotraukoje - su konferencijos svečiu Tim GumBel ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos maisto skyriaus vedėja Aušra Išariene.

- Kasmet įpusėjus rudeniui Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba rengia tarptautinę konferenciją. Šiemet ji daugiausia skirta sveikai mitybai. Kas paskatino rinktis šią temą?

- Tyrimai apie Europos Sąjungos gyventojų sveikatą ir jos pokyčius keleri metai iš eilės pateikia neraminančią statistiką. Lietuviai yra tarp mažiausiai sveika gyvensena besirūpinančių europiečių. Europos Komisija nutukimą ir antsvorį įvardina kaip šio amžiaus rykštę, o kai kuriose šalyse tai jau siekia epidemijos mastus.

- Bet jūsų vadovaujama tarnyba turi rūpintis maisto sauga, o ne mokyti gyventojus sveikai gyventi ir maitintis...

- Patarlė sako: „Esu tai, ką valgau“. Tai liudija seną tradiciją pagal mitybos įpročius vertinti visuomenės gyvenimo sąlygas ir atskiro žmogaus socialinę padėtį. Lietuvoje maisto saugos srityje pasiekta labai daug. Sukurta efektyvi maisto saugos užtikrinimo sistema leidžia vartotojams mėgautis aukštus saugos standartus atitinkančiu maistu. Susirgimų, kilusių dėl nesaugių maisto produktų, mūsų šalyje pasitaiko retai. Tačiau, kita vertus, ar pakanka vien saugaus maisto visuomenės gerovei ir sveikatai užtikrinti? Viskas tarpusavyje labai susiję. Todėl ir negalime atsiriboti, nematyti kylančių problemų.

- Teigiate, kad šalies gyventojams trūksta žinių apie sveiką gyvenseną ir mitybą?

- Taip manau, kad daugelis žmonių šiandien per mažai žino apie sveikatai įtakos turinčius veiksnius arba kaip tinkamai pasirinkti sveikatai palankius produktus. Visuomenėje per daug tikėjimo įvairiais mitais, pseudo mokslinėmis teorijomis, kurių pasiklausius paprastam žmogui gali pasirodyti pernelyg sudėtinga siekti geresnės gyvenimo kokybės. Reikia tai keisti. Dabar yra begalės galimybių pasirinkti sveikatai palankesnius maisto produktus ir laikytis pagrindinių sveikos mitybos principų: saikingumo, įvairovės ir subalansuotumo.

- Tačiau tyrimai rodo, kad lietuviams renkantis maistą svarbiausia kaina. O daugelio nuomone maitintis sveikai yra brangu...

- Kuomet prekybos centre stebiu mamą su mažu vaiku, besirenkančią prekes, kyla noras pačiam surinkti jos pirkinių krepšelį. Čia kaip ir su tuo pykčiu, kuomet perkame kilogramą dešrelių už penkis litus ir pykstame, kad jos nevalgomos. Bet ar gali būti kitaip, jei mėsos kilogramas kainuoja penkis kartus daugiau? Žinoma, dėl to dažnai sulaukiame nemažai priekaištų, kodėl neuždraudžiame tokių produktų. Bet kaip tai padaryti? Jie atitinka maisto saugos reikalavimus, tačiau jų maistinė vertė menka. Jei produktas yra perkamas, jis ir gaminamas. Todėl kitos šalys neperka tam tikrų maisto produktų, o Lietuva juos perka.
Norint sveikai maitintis, reikia nebūti tinginiais. Tam, be abejonės, reikia pastangų. Kiekvienas žmogus už savo sveikatą atsako pats ir turi ja rūpintis.

- Norite pasakyti, kad, tarkime, už 30 litų parduotuvėje galima nusipirkti sveiko maisto?

- Be abejo. Mūsų organinis maistas kartais net pigesnis nei pramoninis.Tiesa, nerimą kelia ir dar viena tendencija – vaisius, daržoves, pieno produktus kasdien vartoja mažiau nei pusė šalies moksleivių, tačiau net trečdalis jų kasdien valgo saldumynus bei geria saldžius gazuotus gėrimus.

- Konferencijos metu minėjote, jog turime galimybę valgyti bene sveikiausius maisto produktus Europoje, tačiau vis dėl to nesame tokie sveiki, kokie turėtumėme būti. Kodėl?

- Sveikatos tyrimų duomenys rodo, kad daugiau nei 70 proc. lėtinių ligų mūsų šalyje sukelia netinkama mityba, nejudrus gyvenimo būdas ir žalingi įpročiai. Kol egzistuos tokia nepalanki statistika, tol šis klausimas privalės būtį visų atsakingų institucijų, gydytojų dietologų, mokslininkų, politikų – akiratyje.
Kaip sakė Oskaras Vaildas: „Nėra prasmės aiškinti žmogui dalykų, kurių jis nejaučia ir neįstengia suvokti.“ Manau, kad šie žodžiai atspindi ir šios konferencijos idėją – paskatinti visuomenės švietimą apie sveiką mitybą ir tausojantį gyvenimo būdą.

- Prieš metus jūsų vadovaujama tarnyba nusprendė tinkamus mitybos įpročius pradėti ugdyti nuo vaikystės.

- Mes siekiame išugdyti vaikus, kurie gautų žinių apie sveiką mitybą ir netgi pamokytų tėvus, kurie šių žinių neturi. Neseniai buvau Kinijoje – ten mokyklose sveika mityba dėstoma mokykloje. Apie tai žadame diskutuoti su Švietimo ir mokslo ministerija“

Tarp kitko:

40 proc. 20-64 metų Lietuvos vyrų visiškai neužsiima fizine veikla. Rūkančiųjų vidurkis Europoje – 24 proc., Lietuvoje – 27 proc., alkoholio lietuviai per metus suvartoja 12,5 litro, europiečiai – 10,8 litro
Daugiau nei 50 proc. suaugusių gyventojų turi antsvorį (60 proc. vyrų ir 50 proc. moterų), o gerokai per 10 proc. žmonių yra nutukę.

Evelina Machova

Turime idealias sąlygas sveikai maitintis, bet… tingime