Lietuvos AIDS centras primena ŽIV užsikrėtimo kelius : per kraują, lytinius santykius ir iš motinos vaikui (nėštumo metu, gimdant, maitinant krūtimi).
Tikimybė užsikrėsti ŽIV atsitiktinio vienos injekcinės adatos dūrio metu yra 0.3 proc. Vadinasi, iš 1000 įsidūrusių žmonių užsikrės 3. Amenys, kurie vartoja narkotines medžiagas ir dalijasi švirkštais bei adatomis, ŽIV užsikrėsti rizikuoja du kartus dažniau.
Tikimybė užsikrėsti ŽIV, patekus užkrėstam kraujui ant gleivinių (pvz. akių) prilygsta vidutiniškai 0.09 proc.
Didžiausia tikimybė užsikrėsti ŽIV – perpilus infekuoto žmogaus kraujo kitam – 90-100 proc.
„Žmogaus organizmas gali neutralizuoti mažą viruso kiekį, tačiau jei viruso kiekis didelis, žmogus užsikrečia ŽIV, – teigia Lietuvos AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas. Be to, svarbu, kokioje infekcijos stadijoje buvo infekuotasis, kurio kraujas ar kiti skysčiai pateko į kito žmogaus organizmą. Ūmiu ŽIV infekcijos periodu ir AIDS stadijoje viruso kiekis yra didžiausias ir todėl rizika perduoti ŽIV didžiausia“.
Mažas kraujo kiekis patekęs ant nepažeistos odos nesukelia realaus užsikrėtimo ŽIV pavojaus. Rizika užsikrėsti atsiranda, jei oda yra pažeista arba kraujas nėra nuplaunamas ilgą laiką (keletą valandų).
Pasak Lietuvos AIDS centro gydytojos Vilmos Uždavinienės, ŽIV esantis skystoje audinių kultūroje (pvz., laboratorijos mėgintuvėlyje) kambario temperatūroje (20-22C) gali išsilaikyti iki 15 parų, tačiau išdžiūvusiose aplinkoje kraujo liekanose virusas gyvybingas tik apie kelias valandas.
Ką daryti po rizikingo kontakto?
Nedelsiant:
• nuplauti adatos įdūrimo arba kito sužalojimo vietą vandeniu su muilu;
• nosį, burną arba odą plauti tekančiu vandeniu;
• akis plauti švariu tekančiu vandeniu arba steriliu izotoniniu druskos tirpalu.
Nėra moksliškai įrodyta ar antiseptikai ir žaizdos suspaudimas sumažina užsikrėtimo riziką. Balinimo ar kitų priemonių naudojimas nerekomenduojamas.
Įvykus kontaktui su krauju, būtina nedelsiant kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, geriausiai į Lietuvos AIDS centrą (nemokama linija: 8 800 01 111), kur anonimiškai bus suteikta gydytojo konsultacija, įvertinta užsikrėtimo rizika, šaltinio (paciento, prievartautojo, kalinamojo, kt.) ŽIV infekcijos būklė, esant būtinybei, suteiktas profilaktinis gydymas.
„Po rizikingo kontakto, ypač per pirmąsias 6-12 savaičių, kol nėra žinoma, ar žmogus užsikrėtė, būtina laikytis tam tikrų atsargumo priemonių tam, kad išvengtume ŽIV infekcijos perdavimo. Nerekomenduojama tapti kraujo, spermos ar organų donoru, turėti lytinių santykių. Jei asmuo nusprendžia turėti lytinius santykius, jis privalo naudoti prezervatyvus. Tai gali padėti apsaugoti partnerį,“- pataria AIDS centro medikai.
Daugiau informacijos:
Lietuvos AIDS centro Ambulatorinės priežiūros sk vedėja Vilma Uždavinienė
Tel.:8 5 2334947, vilma@aids.lt
Lietuvos AIDS centro atstovė spaudai
Vilma Budėnienė
Tel. (8~5) 230 01 25, 8 688 54 040
vilma.budeniene@aids.lt
www.aids.lt