Vaikų enurezė – šlapimo nelaikymas

 Vaikų enurezė

                        Vaikų enurezė
– tai vaikų šlapimo nelaikymas ir šlapinimasis į lovą. Tai nėra liga, tai
normalus, dažniausiai visiems vaikams būdingas sutrikimas, kurį nulemia
fiziologinis, psichologinis vystymąsis, paveldimumas, kuris ilgiausiai trunka
iki penkių metų. Jei nevalingas šlapinimąsis užsitęsia ilgiau – reikėtų
sunerimti, tai gali būti kitų, sunkesnių ligų ženklas.

                        Labai dažnai
tėveliai daro klaidą girdami vaikus jei nakties metu neprisišlapino ir puldami
bausti, jei rado šlapią patalynę. Supraskite, kad  vaikas nėra kaltas, tai yra labai natūralus
fiziologinis procesas, kurio jis negali suvaldyti, todėl pasistenkite to
niekaip nesusieti su psichologija. Tiesiog pakeiskite patalynę, stebėkite vaiką,
bet jam nieko nesakykite.

                       Kai vaikas
būna dar visai mažas, jis pats dar negali suprasti, kas vyksta. Tačiau vėliau,
kai jis jau būna trijų, keturių metukų, jis jau pradeda daugiau suprasti ir
dažniausiai pradeda jausti gėdos jausmą, kuris kiek traumuoja. Kad vaikas
nesijaustų visiškas bejėgis, ir negalintis savimi pasirūpinti, sukurkite visas
sąlygas, jog kiek įmanoma prišlapintą lovytę galėtų susitvarkyti pats. Tai būtų
didžiulis teigiamas žingsnis auklėjimo prasme.

                       Nupirkite guminį, neperšlampamą
paklotą, su kuriuo vaikas galėtų užkloti šlapią vietą. Šalia padėkite sausą
paklodę, kurią uždėjęs ant apkloto galėtų miegoti toliau. Pamokinkite vaiką,
paaiškinkite, parodykite kaip jis turėtų viską padaryti. Taip pat palikite
šalia lovytės švarią, sausą pižamą ar apatinius drabužėlius, kad vaikas galėtų
pats reikalui esant persirengti. Pasakykite ir tai, kad jei nesiseks
susitvarkyti pačiam, kad gali pažadinti jus, ir jūs padėsite jam susitvarkyti.

                       Jei vaikas
išbuvo neprisišlapinęs į lova apie 21 dieną, reiškiasi iš enurezės jis jau
išaugo. Dažniausiai tai praeina labai natūraliai, bet tikrai nepakenks, jei
pasinaudosite ir papildomomis priemonėmis. Pavyzdžiui labai veiksminga būtų
pastiprinti mažylio šlapimo pūslės raumenis. Kai vaikas jau norės į tualetą,
laikykite jį užrankučių ir kalbėdami prašykite, jog kuo ilgiau nesišlapintų ir
kiek gali ilgiau pakentėtų. Kai nebegalės kentėti, tegul nebekenčia. Darykite
tai tik dienos metu, po truputį pradėsite pastebėti ir rezultatus.

                     Kiekvienais metais enurezė
sumažėja apytiksliai po penkiolika procentų ir tai pasitraukia palaipsniui.
Būsite teisingai besielgiantys ir tinkama linkme auklėjantys vaiką jeigu
nebarsite jo, o suprasite, palaikysite, būsite kantrūs, mylintys. Supraskite,
jog vaikas pats tai išgyvena kaip nemalonų procesą. Jis jaučia ne tik fizinį
šlapumo, šalčio, lipnumo diskonfortą, bet ir dvasinį, kai supranta, kad įvyko
kažkas negerai, bet dar nežino kas, stiprų gėdos, dažnai ir nepilnavertiškumo
išgyvenimą.