Manoma, kad vaikų miego sutrikimai skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl kad
skiriasi jų miegas. Iš tikrųjų vaikų ir suaugusiųjų miegas iš esmės nesiskiria.
Vadinasi, vaikų miego sutrikimai daugiausia prasideda ne dėl fiziologinių jo
ypatybių, bet dėl vaikų ir tėvų ryšio savitumo. Dvejų metų vaikas pats
nepasikloja lovos, nevisada gali pasirinkti atsigulimo laiką arba užgesinti
šviesą, ir galų gale negali pats atsigerti ištroškęs naktį…
1. Užmigimo asociaciniai sutrikimai
Užmigimas sutrinka, kai nesudaromos ar pakeičiamos užmigimo asociacijos. Jeigu
vaikai užmigdant yra supami, nešiojami, maitinami ar net migdomi važinėjant
mašina arba veikiant radijui, televizijai, arba pakeičiama jų lova, pradeda
lankyti kitą lopšelį, vaikas nejaučia nuolatinių užmigimo asociacijų. Kartais
duodamas prieš miegą čiulptukas, vis retkarčiais jis atimamas, nesudaromos
nuolatinės sąsajos su miegu. Pasikeitus padėčiai, mažiau bendraujant su tėvais,
perėjus į darželį ar atėmus čiulptuką, užmigimo asociacijos keičiasi ir vaikas
greitai prabunda. Naktiniai prabudimai gali kartotis 2-3 kartus, ir vaiko
supimas ar kitos priemonės darosi varginamos. Normalesnis miegas yra kelios
valandos po užmigimo, ir 1-2 paskutinės valandos prieš rytą. Nakties viduryje
miego prabudimai turi būti laikomi normaliais ir nesukelti susirūpinimo, nes jie
yra fiziologiniai ir trumpi. Įpratinus pradėti vėl iš naujo užmigti nakties
metu, vaikas įpranta sieti tokius prabudimus su užmigdymo priemonėmis: vaikas
verkia ir nori užmigti kaip įpratęs. Jeigu vaikui neleidžiama pačiam užmigti
tarp 3-6 mėn., tai apie 15-20% vaikų tarp 6 mėn. ir 3 m. bus sutrikęs normalus
užmigimas visą naktį. Sunkiausiai užmiega 6 mėn. vaikai. Jeigu vaikas vakare ar
pabudęs naktį reikalauja ypatingų užmigimo sąlygų, vadinasi, jis miego pradžios
su niekuo nesieja.
Iki 6 mėn. vaikai dažniausiai negydomi, nes jų nakties miegas dar nėra tvirtas.
Vėliau gydomi elgesio sutrikimai. Tikslas yra suderinti tėvų kultūrinius,
socialinius ir ekonominius poreikius su vaiko migdymo laiku. Vaikas negali būti
migdomas tėvų lovoje, jei po to bus perkeliamas, nes prabudęs naktį jis
reikalaus pakartoti ritualą. Patariama sudaryti vaikui palankias aplinkybes,
bet svarbu pamažu pripratinti prie rutininės veiksmų tvarkos, tartum atsigulimo
ritualo. Vaikas labai trumpai, bet vis ilgiau paliekamas vienas lovytėje
užmigti. Galima mokyti naujų užmigimo būdų, svarbu, kad jis jaustųsi saugus ir
prabudęs naktį greitai vėl užmigtų. Dažniausiai įpročiai sukuriami per kelias
naktis. Nerekomenduojama palikti vaiką „išsirėkti”, nes tai skaudina ir tėvus,
ir vaiką, o užmigti priprantama labai lėtai. Esant komplikacijoms, siūlomas
pakaitinis budinimas, t.y. vaikas prabudinamas truputį anksčiau nei jis yra
įpratęs tam tikru nakties metu ir vėl pats pratinamas užmigti. Labiau tinka
šiuos mėginimus atlikti dienos miego metu.
2. Nakties valgymo sutrikimai
Miego sutrikimai, atsiradę nakties metu daug geriant ar valgant, kartais panašūs
į miego asociacijos sutrikimus. Iš tikrųjų, jei prabudęs vaikas vėl greitai
užmiega po kelių čiulptelėjimų iš buteliuko ar krūties, tai gali būti daugiau
įvaizdžio, o ne valgymo sutrikimas. Sutrikus mitybos refleksui, prabudinėjama
4-8 kartus per naktį ir skysčių išgeriama daugiau kaip 200 gramų.
Iš tikrųjų vyresnis kaip 6 mėn. vaikas gali gauti pakankamai maisto dieną, kad
nejaustų alkio naktį. Prieš šį laikotarpį, ypač pirmąjį mėnesį, gali būti
normalu 1-2 kartų papildomas maitinimas nakties metu.
Sutrikus mitybos refleksui, vaikas reikalauja daug maisto naktį, matyti, kad
jis yra alkanas, bet jo alkis yra išmoktas, o ne dėl maisto trūkumo. Išmoktas
valgymas naktį pakelia vaiką iš miego. Be to, daug gerdamas ir valgydamas
nakties metu vaikas dažniau šlapinasi. Dėl šių veiksnių vaikas dar dažniau
prabus.
Sutrikimai pasireiškia dauginiais prabudimais ir reikalavimais valgyti,
ne-pavalgius – neužmiegama. Taip pat prašo įklotus keisti daugiau kaip 2 kartus
per naktį. Be to, vaikas nereikalauja jokio dėmesio, tik buteliuko su maistu.
Gydant tinka visos priemonės, kuriomis galima sumažinti maitinimą naktį. Labai
svarbu retinti ir mažinti maitinimus, didinti dieną valgio maistingumą,
apskaičiuoti iš motinos krūties iščiulpiamo pieno maisto kiekį. Lengviau
pratęsti laiką tarp maitinimų, o ne mažinti kiekį. Galima vartoti daug
priemonių, svarbu apskaičiuoti maisto kaloringumą.
3. Miego sutrikimai dėl „ribų nustatymo” nebuvimo
Turintis šį sutrikimą vaikas sugeba ir gali užmigti, bet pats sau trukdo. Jis
užduoda daug klausimų, sugalvoja norų, stengiasi pabėgti iš lovos ar miegamojo.
Tokie vaikai prašo sekti pasakėles, gerti. Kartais jie atbėga pas žiūrinčius
televizorių tėvus, įkyriai lenda į jų lovą ar bent prašosi likti kambaryje.
Labai greitai vaikai išmoksta aiškinti, kad vėl nori į tualetą, vonią ar negali
būti savo kambaryje, nes „mato pabaisas”.
Šie sutrikimai prasideda, jeigu tėvai nesukuria gulimosi taisyklių: vaikai
užmiega kada nori ir kur nori. Kiti tėvai per daug griežtai guldo vaikus, tačiau
ne visada. Visais šiais atvejais vaikas užmiega vėliau ir kitu laiku. Galų gale
vaikas neužmigs, kol negaus „griežto įsakymo” arba užmigs tik keistoje aplinkoje
– triukšmaujant, šalia televizoriaus. Tai dažniausiai vakarinio atsigulimo
sutrikimas, bet kartais prasideda ir naktinių prabudimų metu, kai tėvai miega
ir „atleidžia vadžias”. Šie rūpesčiai išsivysto vos tik vaikas sugeba pats
išlipti iš lovytės, nes nebelieka kliūties atsikelti. Vadinasi, pakinta
kontrolės vieta. Vaikas pats turėtų valdyti savo nemaldomą norą išbėgti iš
miegamojo. Kai kurie vaikai sugeba nepaklusti paskatoms. Tačiau 2-3 metų vaikui,
kuris visą dieną klauso įsakmių liepimų – kada šlapintis, valgyti, sunku naktį
valdyti savo veiksmus. Susidaro konfliktinė padėtis. Vaikai jau žino kaip jų
elgesį vertina tėvai, ir laiko svarbiu (būk geras vaikas, gulėk lovoje, tu
žinai, kad turi miegoti). Vaikai nenori nuvilti, užpykdinti ir neklausyti tėvų,
tačiau jie dar nesugeba valdyti savo veiksnių. Jie nerimauja, kad negali
paklusti tėvams. Tai gali būti sutrikimo priežastis
Daug tėvų nežino, kaip sukurti tikslias užmigimo elgesio. Kartais – tai šeimos
santykių ir kultūros atspindys. Šeimos nesutarimai, depresija, alkoholizmas,
ilgos darbo valandos, daug vaikų, mažas gyvenamasis plotas gali sustiprinti šį
sutrikimą. Tėvai pradeda jaustis kalti dėl vaiko ankstyvosios nemigos kaip ligos
ir dėl savo laiko trūkumo. Todėl jie nenori versti vaiką laikytis miego režimo,
net jei vaikas reikalauja būti kartu ir saugoti jį naktį. Tėvai nemoko vaiko
„būti vaiku”, o pradeda jį laikyti „draugu”. Būklė sunkėja. Nustatant šio
sutrikimo diagnozę, būtina labai kruopščiai klausinėti tėvus ir vaikus,
atsargiai vertinti jų buitį ir santykius. Tyrimų metu gali padėti psichologas,
kuris padėtų nustatyti kitas priežastis.
Kartais vaikui gali būti per ankstyvas miego laikas, bet tokiais atvejais jis
visada užmigs greitai vėlesnėmis valandomis. Miego sutrikimus gali sukelti
naktinės baimės. Tačiau jos dažniausiai būna daug kartų visą naktį, o vaikai
lengvai užmiega esant tėvams kambaryje. Vaikas, kuris yra per mažai maitinamas
dieną arba jei tėvai palieka jį vieną namuose naktimis, gali turėti dauginių
sutrikimų, nes jam trūksta normalaus vaiko-tėvų bendravimo. Sutrikdyti vaiko
saugumą ir jo miegą gali ir tėvų naktiniai ginčai.
Pirmiausia reikia ugdyti kasdienius ir pastovius lovos (miegojimo) įpročius.
Kartais tenka vėl apstatyti lovytę kliūtimis arba užtverti išėjimą iš kambario.
Jei vaikas mato, kad yra taisyklės ir jos vis stiprinamos, nedarant išimčių, jis
atsipalaiduoja ir įtampa baigiasi. Vaikai jaučiasi saugiau, jie net patys prašo
užtverti išėjimą. Kartais reikia uždaryti kambario duris (vaikas girdi šalia
tėvus), norint sustiprinti susivaldymą. Vyresniems kaip trejų metų vaikams
padeda sustiprinti savivaldą paliepimus pakartojant žodžiu. Tai padės, jei
vaikas moka valdytis, bet tik reikia jj šiek tiek paskatinti, paliepti,
priminti. Dažniausiai reikia sukurti visų kasdienių lovos (miegojimo) įpročių
nustatymo sistemą.
4. Aplinkos sukelti miego sutrikimai
Vaikų, ypač mažųjų, miegui įtakos turi daug aplinkos veiksnių, ir jie kitokie
negu suaugusiųjų.
Per mažas gyvenamasis plotas, trūkstant lovų, triukšmingumas vargina daugiau
suaugusius žmones. Vaikai mažiau reaguoja į šiuos veiksnius. Vaikui svarbu, jei
tėvai grįžta tuo metu, kai jis turėtų eiti miegoti, ar anksti išeina, kai jis
dar miega, t.y. mažiau bendraujama. Be to, tėvai žiūri televizorių, kalbasi,
mylisi tame pačiame kambaryje ar net toje pat lovoje. Dieną vaikų miegą trikdo
pokalbiai telefonu, žaidžiantys vaikai kambaryje arba gatvėje, ypač vakare
užmiegant ar dieną migdymo metu.
Nustatyti tokį sutrikimą nėra sunku, bet reikėtų nemaišyti su miego įvaizdžių
arba „ribų nustatymo” nebuvimu.
Labai dažnai pakanka sutvarkyti aplinką, pagerinti ramybę, užtamsinti ties vaiko
lovyte, suderinti visos šeimos miegą. Svarbiausia išugdyti vaiko įpročius,
mažiausiai keičiant savo darbų grafiką.
5. Nemigos dėl maisto alergijos
Mažų vaikų miegas sutrinka dėl alergijos karvės pienui, kai tik juo pradedamas
maitinti. Tokie sutrikimai baigiasi sulaukus 2-4 metų. Simptomai pasireiškia
sunkiu, vėlyvu užmigimu ir dauginiais prabudimais naktį. Bendrasis miego laikas
sutrumpėja mažiau kaip 5 valandas, ir vaikas būna irzlus nubudęs ryte. Tokiems
vaikams turėtų padėti tėvai, juos nuraminti prieš užmiegant. Be to, gali
prasidėti alergija: egzema, niežėjimas, žarnyno sutrikimai, nors pastarieji
gali būti neryškūs ar visai nematomi. Kartais verta atlikti imunologinius
tyrimus, nustatyti pakitimus dėl kitų alergenų. Kūdikiams pasireiškia šie
pakitimai kaip pilvo diegliai, gastroezofaginis refliuksas, traukuliai.
Dažniausiai vargina pilvo dirgikliai, bet jie mažiausiai trikdo miegą. Diagnozė
pagrindžiama nevartojant pieno proteinų. Miegoti pradedama gana greitai, o
kartais tik po mėnesio. Pridėjus į maistą proteinų, vėl blogėja miegas. Vengiama
vartoti pieną, jo baltymų miltelius tol, kol ilgainiui dingsta dirglumas. Tokie
vaikai gali būti alergiški ir sojos produktams, todėl svarbu vartoti
hipoalerginį specialų augalinį maistą.
6. Netinkama miego higiena
Esant netinkamai miego higienai, sunkiau užmiegamą, kankina ilgos ir trumpos
naktinės budrumo valandėlės, mieguistumas dieną. Mažų vaikų miegas sutrinka
daugiausia trūkstant priežiūros, bet vėliau yra svarbesni asmeniniai veiksniai.
Žaidimas prieš miegą visada sukelia padidėjusį budrumą. Skirtingas gulimo
laikas, snūstelėjimai (iki 3 kartų) dieną trikdo miego-budrumo ritmų
formavimąsi. Mitybos nereguliarumas, valgymas tarp maitinimų ypač trikdo paros
ritmą. Miegas sutrinka, jei laukiama kol atsiras nuovargis arba visai nestebint
laiko. Naktiniai prabudimai gali sustiprėti dėl valgymo ar skaitymo nakties
metu. Pakeitus užmigimo ir miego laiką savaitgaliais, jautresnių vaikų gali
sutrikti miego paros ritmas. Paaugliams netvarkingai, nelaiku einant miegoti,
visą savaitę neišsimiegant, o savaitgaliais persimie-gant, geriant kavą ir
rūkant gali prasidėti miego sutrikimai. Diagnozę galima nustatyti iš apklausos.
Jei neaišku, galima atlikti poligrafiją, norint paneigti kitas priežastis.
Svarbiausia yra pamažu sutvarkyti miego režimą, sukurti miego higienos
taisykles. Tenka ilgai aiškinti apie miego prasmę, pasiūlyti literatūrą, o esant
psichologiniams veiksniams – net psichoterapijos ciklą.
7. Lovos laikas, ilgesnis kaip miego poreikis
Vaikas vidutiniškai miega 10 vai. Jeigu jis išbūna lovoje 12 vai., gali
prasidėti miego sunkumai. Ilgai gulėję lovoje (iki 2 vai.), vaikai vėl užmiega,
arba ryte guli porą valandų nemiegodami. Kartais jie pradeda skųstis ilgai
trunkančiais būdravimais nakties metu. Tokie vaikai gulasi ir keliasi laiku, bet
naktį nemiega porą valandų.
Sutrikimai nustatomi ilgai kalbantis su šeima ir vaikui užpildžius miego-budrumo
padienes anketas. Visus šeimos narius reikia supažindinti su miego ritmo
ypatybėmis, pogulio laiku, kuris priklauso nuo amžiaus. Svarbu, kad tėvai
nesukurtų vaiko naktinių prabudimų juos žadindami, duodami gerti ir valgyti.
Pirmiausia patariama maitinti tik tam tikru laiku, ypač nevalgydinti anksti
ryte. Vaikas turi miegoti 10 vai., jo miego laikas neturi sutrikdyti šeimos
darbo ritmo. Iš pradžių miego laikas turi sutapti su miego noru, vėliau galima
po truputį jį ankstinti, sukurti rutininius miego pasiruošimus. Rytinis
maitinimas turi būti vėlinamas, pamažu nukreipiant dėmesį. Rytinis pogulis
artinamas normalaus vidudienio fiziologinio miego link. Naktį prabudus vaikui,
nereikia rodyti ypatingo dėmesio.
8. Miego sutrikimai dėl psichikos ligų
Vaikai, ypač mažieji, dažnai supyksta, kai reikia eiti miegoti, nes nutraukiami
žaidimai, jie atskiriami nuo tėvų, lieka vieni tamsoje. Prieš guldamas vaikas
dar turi nueiti į tualetą, pasiruošti darželiui ar mokyklai. Vaikas pradeda
mokytis savikontrolės. Jeigu šeima yra užsiėmusi: visi skuba, išeina tik tam
tikru laiku, šie veiksniai neramina vaiką. Nerimą didina ir mokymasis prieš
einant į mokyklą arba draudimas masturbuotis. Visus vaikus ypač neramina
nesutariantys tėvai, jų išsiskyrimas, liga, depresija ir alkoholizmas. Dar
daugiau sukrečia gaisrai, apiplėšimai, šeimos narių mirtis. Mažieji sunerimsta,
jei jie priversti eiti gulti vieni. Jie gerai ir greitai užmiega, jei yra kas
šalia.
Paauglių miego sutrikimai gali būti šizofrenijos, anoreksijos, depresijos ar
manijos požymis. Paaugliai dažnai slepia savo nerimą, kol nebegali jo suvaldyti.
Tėvai gali nepastebėti jokių dienos permainų, tik miego sutrikimus. Esant
antriniams miego sutrikimams dėl psichikos ligų, jie yra tokio pat pobūdžio kaip
ir suaugusiųjų. Išimtį sudaro dažnesnis polinkis į mieguistumą nei į nemigą,
esant depresiniams pakitimams.
Išsigandusius, sunerimusius vaikus turi paguosti tėvai. Nereikia versti, kad jie
liktų vieni savo kambaryje. Dėl to būklė gali tik pablogėti. Be to, nuoširdus
pokalbis padeda išsiaiškinti vaiko nerimą ir dienos metu. Atsitiktiniai nerimo
laikotarpiai atsiranda, jei vaikas paguldomas per anksti ir nemiega, o pradeda
fantazuoti. Iš jo pasakojimų galima suprasti apie nerimo
šaltinį. Dėl to geriau su vaiku ir ypač paaugliu kalbėtis atskirai nuo tėvų.
Būtina paaiškinti tėvams, kaip svarbu sudaryti saugaus miego aplinką, kad jis
jaustų kažką esant netoliese, kad jo pastangos būti ramiu neviršytų jo
galimybių. Jei nerimas mažėja stiprinant vaiko pasitikėjimą savimi ir saugumo
pojūtį, miegas gerėja. Jei nerimas didėja, būtina psichologo konsultacija ir
galbūt – vaiko ar visos šeimos gydymas. Jei vaiką gąsdina tik per ankstyvas
guldymas, tai pakeičiama labai lengvai. Svarbu neuždelsti paauglių el-gesinės
terapijos, o greitai konsultuotis su psichiatru.
9. Neurologinės ligos
Viena iš dažniausių neurologinių vaikų ligų, sutrikdančių miegą, yra epilepsija.
Diagnozuojant šią ligą reikia atlikti specialius tyrimus ir skirti gydymą,
netaikant miego terapijos. Daug vaikų turi vystymosi sutrikimų bei smegenų
insultus. Tokių vaikų miegas sutrikęs: sutrumpėjęs ir jie dažnai prabunda.
Pavyzdžiui, trejų metų vaikas gali miegoti tik 7 val. ir neužmigti dieną. Jokie
tėvų elgesio ir dėmesio paskatinimai nepadeda prailginti miego.
10. Antriniai miego sutrikimai, sukelti tam tikrų ligų
Beveik visos somatinės ligos gali sukelti miego sutrikimus, bet viena iš
dažniausių yra bronchinė astma. Jeigu miego sutrikimo nesukelia pats kvėpavimo
pakitimas, tai jį gali sukelti vartojami vaistai, ypač mažiesiems vaikams
vartojant inhaliatorius.
Kita liga, sutrikdanti vaikų miegą, yra gastroezofaginis refliuksas. Juo dažnai
serga ir jauno amžiaus žmonės, jis sukelia staigius prabudimus. Pirmaisiais
mėnesiais vaikų miegas dažnai sutrinka dėl žarnyno-pilvo skausmų, nes atsiranda
dirglumas, ilgai verkiama, ypač po pietų ir vakarais. Gydoma tik pilvo skausmai
– miegas gerėja per 3 mėn., kol vaikas pradeda miegoti visą naktį. Jei miego
sutrikimai užtrunka ilgiau, vadinasi, yra prasidėjęs užmigimo asociacinis
sutrikimas.
Dažnai miegas sutrinka dėl vidinės ausies uždegimų: skausmas, temperatūra
sutrikdo miego vientisumą. Miego sutrikimai užsitęsia, jei išlieka lėtinis
sezoninis ausies uždegimas. Ligonio būklė pagerėja tik po operacijos, tačiau po
ligos gali atsirasti ir užmigimo asociaciniai pakitimai, kuriuos būtina gydyti.
Ištrauka iš knygos „Miego medicina” Autoriai: Vanda Liesienė ir Valius Pauza